Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Baltijos jūroje, ežeruose ar kituose vandens telkiniuose skęstantys žmonės - tai vasaros aukos. Gaila, tačiau iš svetimų nelaimių nepasimokę drąsuoliai nepaiso draudimų maudytis audringoje jūroje, plaukti toli nuo kranto net ir pakankamai ramiame ežere, palieka be priežiūros vaikus, brenda į vandenį išgėrę...
Tėvas su sūnumi kranto nepasiekė
Sekmadienį liepos 17-ąją audringa Baltija iškart pasiglemžė tėvo ir sūnaus, į Šventosios kurortą atvykusių iš Šiaulių rajono, gyvybes. 49 metų Kęstutis Muižė ir 14-metis jo sūnus Tautvydas įbrido maudytis kartu su šeimos draugu. Tuo metu į krantą ritosi didžiulės, 4 balų stiprumo bangos, o Šventosios gelbėjimo stotyje iškelta raudona vėliava visiems poilsiautojams signalizavo, jog maudytis draudžiama. Tačiau šiauliškiai neatsispyrė pagundai pasigalynėti su Baltijos bangomis - juk tokių progų, kai bangos didelės, o vanduo labai šiltas, nedažnai pasitaiko. Deja, vos nutolus nuo kranto per 4-5 metrus, tėvas su sūnumi atsidūrė bangų išmuštoje duobėje... Vanduo jiems siekė krūtinę. Pajutę pavojų savo gyvybei, poilsiautojai bandė pasiekti krantą, tačiau jų pastangos pasirodė beesančios silpnesnės už gamtos šėlsmą. Išsigelbėti pavyko tik šeimos draugui, o abu Muižius pasiglemžė Baltija... Kaip vėliau tikins Šventosios gelbėjimo stoties viršininkas Kastytis Pesys, ties Būtingės terminalu, į šiaurę nuo molo, toje vietoje, kur maudėsi šiauliečiai, pakrantė yra žymiai gilesnė. Čia bangos žmogų "pasigauna" staiga, net ir labai nenutolus nuo kranto. Smogus bangai, susidaro tarsi įduba, kuri įtraukia besimaudantį žmogų ir šis labai greitai "eina į dugną".... Matyt taip atsitiko ir tėvui su sūnumi. Beje, K. Pesys skundėsi, jog susiklosčius tokiai grėsmingai situacijai, nelaimėliams negalėjo padėti ir gelbėtojai - esą, jeigu jie būtų turėję automobilį arba katerį, galbūt būtų spėję atskubėti nelaimės vieton. Pasiglemžusi du kūnus, jūra neskubėjo jų grąžinti į krantą. Tik po kelių dienų jūra grąžino aukas - kūnus išmetė Latvijos pakrantėje. Išsigelbėti, kai vandens tėkmė neša gilyn į jūrą, galima - tik reikia nepasimesti. Svarbiausia, nereikia grumtis su srove, o įkvėpus oro stengtis išsilaikyti paviršiuje. Kai srovė nuneša tolyn, ji nurimsta ir tada galima ramiai išplaukti. Beje, ta vieta, kur nuskendo šiauliečiai, prie Būtingės, yra viena pavojingiausių, ten siaučia stipriausios srovės.
Nebaigė pradėtų darbų
Po šių tragiškų maudynių sunki netekties našta užgulė našle tapusią Ireną Muižienę bei tą savaitgalį namuose likusią šiemet vidurinę mokyklą baigusią dukrą Simoną. Muižiai gyveno Šiaulių pašonėje, Gegužių kaime. Priblokšta kaimynų nelaimės netoliese gyvenanti Regina Zabielienė pasakojo, jog be galo darbštus, auksines meistro rankas turėjęs K. Muižė pastaruoju metu statėsi namą. Viską, ką uždirbdavo statybose, skyrė būsimam šeimos, kuri laikinai glaudėsi ūkiniame pastate, būstui. Tačiau labai gerą, ramaus būdo, gabumu ir sumanumu iš kitų išsiskyrusį vyriškį likimas privertė palikti nebaigtus darbus. Panašiai žmonės kalbėjo ir apie nuskendusį jo sūnų Tautvydą. R. Zabielienės teigimu, šis keturiolikmetis savo darbštumu ir pareigingumu neatsiliko nuo tėvo.
- Tautvydas buvo neeilinių gabumų, su visais maloniai bendraudavo, viskuo domėjosi, turėjo įgimtą verslininko gyslelę - nuo mažens nesibodėjo jokių darbų ir pats užsidirbdavo pinigų, puikiai suprato jų vertę, - tikino moteris. - Žmonės šiam jaunuoliui pranašavo puikią ateitį... Matyt Dievas visada pasiima pačius geriausius, o mes dar daug ko nesuprantam...
Žmonėms raudona vėliava primena sovietmetį
Šiemet kiekvieną savaitgalį Baltijos jūroje nuskęsta po keletą žmonių, dešimtis iš vandens nasrų ištraukia gelbėtojai. Palangos gelbėjimo stoties pamainos viršininkas Vidmantas Lobis stebėjosi žmonių neatsargumu. Gelbėtojas tikino, jog tą savaitgalį, kai jūroje siautė maždaug 4-5 balų stiprumo bangos, pūtė stiprus vėjas, buvo jaučiama labai stipri povandeninė srovė. Virš stoties plevėsavo raudona vėliava, o gelbėtojai per radiją nuolat informavo poilsiautojus, jog maudytis draudžiama, nes labai pavojinga. Buvo prašoma suaugusiųjų nepalikti be priežiūros į vandenį brendančių vaikų, tačiau nei draudimų, nei prašymų beveik niekas nepaisė. Gelbėtojui apmaudu, kad tėvai tuo metu arba sėdėjo kopose arba užsiiminėjo sau maloniais dalykais, visiškai nekreipdami dėmesio į savo atžalas. Beje, Šventosios gelbėjimo stoties viršininką K. Pesį gerokai nustebino poilsiautojų klausimai - kam plevėsuoja ta raudona sovietinė vėliavas. O juk ne kartą buvo aiškinama (ši informacija pateikiama ir paplūdimyje pastatytuose stenduose), kad dabar raudonos spalvos vėliava reiškia, jog maudytis griežtai draudžiama. Nemažų problemų gelbėtojams sukuria ir girti poilsiautojai. Jie nepaiso nustatytų taisyklių, agresyviai elgiasi tiek vandenyje, tiek ant kranto...
- Didelės bangos, šiltas vanduo tarsi užliūliuoja žmonių sąmonę, poilsiautojai neįvertina savo galimybių ir puola tiesiai mirčiai į nasrus, - sakė Melnragės gelbėjimo stoties pamainos viršininko pavaduotojas V. Lobis. - O juk tokiais atvejais, jeigu žmogus įbrenda iki juosmens, bangos lengvai užlieja jį visą, ir ne visi sugeba pasitraukti į krantą pajutę, jog vanduo traukia gilyn.
Ežero ramybė apgaulinga
Į savo gelmes traukia ne tik jūra. Ne vienas skenduolis ištrauktas ir iš kitų vandens telkinių. Likimas nepagailėjo su draugu poilsiavusios vilnietės pareigūnės. 35 metų Naujamiesčio nuovados tyrėja Marina Borisova Galvės ežere nusprendė išsimaudyti, tačiau nuo pakrantės nubridusi vos du metrus, staiga paniro po vandeniu. Jaunosios moters draugas puolė jai iš paskos, tačiau kai iš gelmės ištraukė savo mylimąją, ji jau buvo be gyvybės ženklų. Moters atgaivinti taip ir nepavyko. Vilniaus antrojo PK vadovas Petras Burdelis sakė, jog apie šią pareigūnę buvo susidaręs tiktai gerą nuomonę. Dar daugiau gerų žodžių savo kolegės atžvilgiu išsakė Naujamiesčio nuovados viršininkas Kazys Subotavičius. Jo teigimu, kolektyvui labai truks šios darbščios, "Ruskaja duša" pravardę turėjusios kolegės. Esą šioje nuovadoje maždaug metus spėjusi padirbėti Marina buvo neprastai geros sielos, nuoširdus žmogus. Jauna pareigūnė turėjo širdies draugą, su kuriuo planavo bendrą ateitį. Jiedu kartu įsirenginėjo butą, kuriame ruošėsi gyventi. Deja, savo svajonių jaunai porai įgyvendinti nepavyko.
Kas atsitiko, kad moteris taip netikėtai nuskendo? Atsakymą į šį klausimą turėtų pateikti ikiteisminį tyrimą atliekantys Trakų rajono PK pareigūnai, gavę ekspertų išvadas apie pareigūnės mirties priežastį. Yra žinoma tik tai, jog Marina kurį laiką gydėsi, paskui keletui dienų grįžo į darbą ir tuoj pat pasiprašė išleidžiama trumpai savaitei atostogų.
Kitądien po to, kai nuskendo Marina, Trakų ežeruose nuskendo dar keletas žmonių. 39 metų vilnietis sugalvojo išsimaudyti naktį, 30-metis Ismonių kaimo gyventojas šoko į vandenį nuo tiltelio ir neiškilo, 26 metų mergina maudėsi miško ežere ir nuo pripučiamosios kameros nusprūdo į vandenį.
Pirmoji pagalba gali išgelbėti gyvybę
Labai dažnai iš vandens ištrauktiems žmonėms dar galima padėti, jei spėjama laiku suteikti kvalifikuotą pagalbą. Nors pirmosios pagalbos suteikimo taisykles gerai žino daugelis, tačiau nelaimės akimirkoje pasimeta ir viską pamiršta. Tad dar kartą primename, jog į kvėpavimo takus bei plaučius patekus vandens, maždaug po 2 minučių žmogus netenka sąmonės, o dar po 4-10 minučių sustoja širdis. Tad ištraukus skenduolį iš vandens pirmiausia reikia pašalinti vandenį iš kvėpavimo takų. Skenduolį reikia paversti ant šono, išlaikant galvą ir liemenį vienoje tiesėje. Galima kiek paspausti viršutinę pilvo dalį, kad padėtume pasišalinti vandeniui iš skrandžio. Po to vėl paguldę ant nugaros, išvalome burną nuo smėlio, dumblo ir pradedame gaivinti - daryti dirbtinį kvėpavimą: atvėrus skenduolio burną smiliumi ar nykščiu atsargiai užspausti jo nosį. Giliai įkvėpus ir apžiojus nukentėjėlio burną du kartus įpūsti oro. Atliekant šį dirbtinį kvėpavimą būtina elgtis ramiai ir nepersistengti, nes pučiant per dažnai ir per stipriai gaivinamasis gali apsivemti. Jeigu nepavyksta užčiuopti nukentėjėlio pulso, būtina daryti širdies masažą. Pirmiausia reikalinga pirštais užčiuopti krūtinės ląstos vidurį ir maždaug per du pirštus nuo tos vietos dėti vieną ant kito delnus. Pirštus reikia ištiesti, kad jie nesiremtų į krūtinės ląstą. Spausti būtina ištiestomis rankomis, nelenkiant jų per alkūnes. Kaskart paspaudus krūtinės ląstą reikia atleisti, kad į širdį pritekėtų kraujo, tačiau tuo metu rankų nuo krūtinkaulio pakelti negalima. Krūtinės ląstą reikėtų spausti 8-10 kartų per minutę. Taigi, teisingai atlikti pirmosios pagalbos veiksmai ne vieną žmogų grąžina į gyvenimą. Žinoma, kai ši pagalba teikiama pavėluotai - stebuklų tikėtis negalima, tačiau net ir tokiu atveju nereikia nuleisti rankų...
