Žilvinas VIZGIRDA
Estijos tyrėjai Baltijos jūros dugne aptiko tarpukario Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivą "Prezidentas A. Smetona". Jau priklausydamas sovietų laivynui jis nuskendo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Laivas "Prezidentas A. Smetona" buvo surastas Suomijos įlankos dugne per Estijos jūrų muziejaus ekspediciją. "Prezidentas A. Smetona" guli 75 metrų gylyje už 20 jūrmylių nuo Estijos krantų. Toks pranešimas Lietuvą iš Estijos buvo pasiekęs lygiai prieš 2 metus. Vėliau paaiškėjo, kad toje vietoje guli ne Lietuvai kažkada priklausęs laivas, bet medinis burlaivis.
Ir štai šiomis dienomis estai vėl pranešė - jie suradę lietuvių "Prezidentą Smetoną". "Tai jūsų laivas, - sakė Talino jūrų muziejaus istorikas Velas Masas. - Jis aptiktas 83 metrų gylyje. Ten matomumas neblogas, tačiau į tokį gylį narai nesileidžia. Tad norint išžvalgyti laivą, į jį tektų siųsti povandeninį robotą".
Pasirodo, tokį robotą Taline turi viena bandrovė, kuri galbūt jį ir išnuomuotų. Išžvalgius vietovę būtų galima nuspręsti, ar verta laivą, kaip istorinę relikviją, iškelti iš gelmių.
Istorinė relikvija
1927-aisiais Lietuvos Vyriausybė už 289 tūkstančius litų iš Vokietijos nupirko 1917 metais pagamintą minų tralerį. Gavęs "Prezidento A. Smetonos" vardą iki 1932 metų sausio 1 dienos jis saugojo Lietuvos jūrų pakrantę.
1935 metų rugpjūčio 1 dieną Lietuvos kariuomenės vado generolo S. Raštikio įsakymu įsteigtas mokomasis karo laivas. Pirmuoju laivo vadu buvo paskirtas jūrų kapitonas Antanas Kaškelis, o artilerijos karininku - leitenantas Povilas Labanauskas. Oficiali Lietuvos karinių jūrų pajėgų įkūrimo data ir yra 1935 metų rugpjūčio 1-oji.
Po 4 metų - 1939-ųjų gruodžio 1-ąją - P. Labanauskas buvo paskirtas karo laivo "Prezidentas A. Smetona" laikinuoju vadu, jam suteiktas kapitono leitenanto laipsnis.
Dar po pusmečio, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, karo laivą "Prezidentas A. Smetona", kaip ir visą Lietuvos kariuomenės ginkluotę bei technikos bazę, perėmė sovietai. Nuleidus valstybės vėliavą, laivas buvo pervadintas "Pirmūnu". Rusai šį laivą naudojo pakrančių apsaugai, minavimui.
Prasidėjus karui, "Pirmūnas" pervadintas į "Koral". 1945 metų sausio 11-ąją jis iš Helsinkio į Taliną lydėjo plukdomą kraną. Pagal vieną iš versijų, laivas 10-15 mylių nuo Aengos salos užplaukė ant minos ir sprogo. Kartu su laivu nuskendo 28 jūreiviai, o 17 pavyko išsigelbėti. Pagal kitą versiją, "Koralą" nuskandino vokiečių povandeninis laivas U745. Netrukus pastarasis Baltijoje nuskandino dar vieną suomių laivą, o po to pats sprogo prie Alandų salų, užplaukęs ant minų. Estų istorikas Velas Masas linkęs labiau tikėti antrąja versija, nes "Koralo" padėtis jūros dugne rodo, kad į jį buvo paleista torpeda.
Suomijos įlanka - lietuvių kapinės
Suomių įlankoje Baltijos jūros dugne šalia "Prezidento A. Smetonos" guli ir "Panevėžys", "Kretinga", "Utena", "Šiauliai".
Garlaivis "Panevėžys" nuskendo 1939-ųjų lapkričio 13-ąją - iš tuometinio Leningrado į Klaipėdą plaukė prisikrovęs druskos ir užplaukė ant uolų. Daugeliui jūreivių pavyko išsigelbėti, tačiau nuskendo antrasis šturmanas P. Požemeckas ir radistas I. Prapiestis.
Kiti trys laivai nuskendo jau plaukiodami su Sovietų Sąjungos vėliava. "Kretinga" ir "Utena" į savo paskutinį reisą išplaukė iš Kronštato. Prie Talino apsuptai rusų kariuomenei 1941-ųjų rugpjūtį "Utena" vežė benziną, o "Kretinga" - maisto ir amunicijos. "Utena" Suomių įlankoje užplaukė ant minos. Tai buvo rugpjūčio 14-ąją. Kitą dieną vokiečių bombonešiai paskandino ir "Kretingą".
"Šiaulių" paskutinis reisas buvo iš Talino į Kronštatą. Pilnas besitraukiančių rusų kareivių laivas bandė prasiveržti per užminuotą Suomių įlanką. Iš apsupties žiedo apgadintiems "Šiauliams" pavyko prasiveržti, bet vokiečių bombonešiai laivą pribaigė prie Gotlando salos.
Dar vienas 1940-aisiais nacionalizuotas lietuvių laivas, "Marijampolė", pačių rusų buvo nuskandintas Dauguvos žiotyse. Garlaivis turėjo trukdyti vokiečių laivams įplaukti į Rygos uostą.
Šalia jūros - be laivų
Visi šie laivai iki okupacijos priklausė Lietuvos prekybos laivynui. Lietuva jūrų valstybe tapo tik 1922 metais. Pirmieji du buriniai jūrų prekybos laivai "Jūratė" ir "Kastytis" buvo priregistruoti Jurbarko prieplaukoje, tik po metų atplaukė į Klaipėdą ir stovėjo Danėje. Tais metais ministrų kabineto nutarimu Lietuvos prekybos laivynui leista plaukioti su Lietuvos vėliava. "Kastytis" per audrą nuskendo prie Švedijos krantų, o "Jūratė" - netoli Klaipėdos uosto.
1923 metų birželio 30 dieną po sėkmingo Klaipėdos sukilimo uoste ties locmanų bokštais buvo iškelta Lietuvos jūrininkų vėliava, tačiau uoste daugelis laivų priklausė vokiečių firmoms. Po truputį steigėsi ir lietuviškos bendrovės. "Lietga" nusipirko du nedidelius jūrų prekybos motorinius garlaivius, kuriuos pavadino "Klaipėda" ir "Palanga". Bet okupacijos jie nesulaukė, dingo anksčiau.
1936 metais buvo įsteigta laivininkystės bendrovė "Lietuvos Baltijos Loidas". "Panevėžys", "Kaunas", "Šiauliai", "Marijampolė", "Utena", "Kretinga" - tai šios bendrovės prekybos laivai. Į kitas šalis iš Klaipėdos jie gabeno medieną, linus, javus, kitus maisto produktus, o į Lietuvą atveždavo anglių, mašinų, geležies dirbinių. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 lapkričio 17-ąją "Kaunas" netoli Anglijos užplaukė ant minos. Vienas jūreivis žuvo, kiti išsigelbėjo.
Nacionalizavus laivus, dalis į Sovietų Sąjungos uostus negrįžo, o naujai nupirktas laivas "Trakai" irgi neatplaukė į jam skirtą uostą. Visi kiti buvo nuskandinti.
Nepatvarūs burlaiviai
Lietuvių laivai skendo ne tik karo metais. Klaipėdos jūrų muziejuje yra ant burės audeklo surašytos jūroje žuvusių klaipėdiškių pavardės. Jų - šimtai. Gaila, bet sąrašas nuolat pasipildo ir mūsų dienomis.
Anksčiau skęsdavo burlaiviai. Skęsdavo per audras ir užplaukę ant seklumų. 1804-ųjų vasario 1-ąją netoli Klaipėdos į seklumą buvo išmestas burlaivis "Guardian". Nutemptas nuo seklumos laivas nespėjo įplaukti į uostą ir naktį kilus audrai nuskendo su daugiau kaip puse šimto jūreivių bei žvejų. Brigas "Germania" 1857-aisiais nuskendo Šiaurės jūroje. Tais pačiais metais prie Anglijos krantų nuskendo barkas "Eduard August", o 1870 - 1876 metais nuskendo net 29 burlaiviai, priklausę Klaipėdai. Skendimų geografija irgi plati - nuo Honkongo ir Šiaurės Amerikos pakrančių.
Išaiškintos paslaptys
Po to buvo periodas, kai laivai neskendo. Tiksliau - skendo, bet sovietmečiu tai buvo didžiulė paslaptis. Pranešdavo nebent "Amerikos balsas". Klaipėdiečiai šias žinias perduodavo iš lūpų į lūpas.
1952 metais Norvegų jūroje uraganas nuskandino VŽT-339 (vidutinįjį žvejybos tralerį), priklausiusį Klaipėdos laivynui. 1967-aisiais, irgi siaučiant audrai, nuskendo VŽT-4160. Priplaukęs prie bazės "Tarybų Lietuva", kurioje turėjo vykti žvejų partinė konferencija, traleris trenkėsi į bazės bortą ir nugarmėjo į dugną.
1993 metais avariją patyrė vienas didžiausių Lietuvos laivų - plaukiojanti bazė "Steponas Darius". Kapitonas nuvedė laivą tiesiai į uraganą, nors žinojo, kad genda pagrindinis laivo variklis. Tai įvyko ties Anglijos krantais. Atsidūrus uragano centre laivo variklis ėmė po truputį byrėti, kapitonas davė SOS signalą ir anglai jį nubuksyravo į uostą savo vilkikais. Niekas nenukentėjo, tačiau didžiulė plaukiojanti bazė buvo nurašyta į metalo laužą, nes laivo savininkė - bedrovė "Jūra" - neįstengė susimokėti už gelbėjimo paslaugas ir laivo stovėjimą uoste.
Ties Danijos krantais 1995-aisiais nuskendo "Neva" ir "Jurbarkas". Abu šie laivai buvo be įgulų, velkami parduoti į metalo laužą.
2000-aisiais Baltijos jūroje, Talino įlankoje, paskendo prekybinis motorlaivis "Zenit", plaukęs su septynių klaipėdiečių įgula. Per katastrofą nepavyko išsigelbėti pirmajam kapitono padėjėjui.
Rastos tik statinaitės
Viena iš didžiausių Lietuvos laivyno tragedijų - sausakrūvio laivo "Linkuva" žūtis Ramiajame vandenyne. "Linkuva" buvo pastatyta 1988 metais Japonijoje ir laikoma apynauju laivu. Jos ilgis buvo apie 112 metrų. Lietuvos masteliais tai vidutinio dydžio krovininis laivas.
Paskutiniojo "Linkuvos" reiso tikslas buvo vienas Kanados uostų. Pakeliui, JAV, planuota prisipilti kuro. Į uraganą laivas pakliuvo ties Meksikos krantais už 350 kilometrų nuo Akapulko uosto. Plaukti per uraganą "Linkuvai" buvo labai pavojinga, nes laivas buvo be krovinio ir bangos jį būtų apvertusios greičiau nei pakrautą laivą. Apskritai pasaulyje dar nesukurtas laivas, kuris būtų visiškai saugus siaučiant galingam uraganui. Per uraganą iš Linkuvos gauti trys pranešimai. Pirmajame sakoma, kad vėjo greitis siekia 40-60 metrų per sekundę, laivas pasviręs 30 laipsnių kampu, yra įrangos pažeidimų, susižeidęs bocmanas. Antrajame pranešime konstatuojama, kad pasvirimas viršija 30 laipsnių, sustojęs pagrindinis variklis, o paskutiniajame - kad vėjo greitis viršija 60 metrų per sekundę, laivas pasviręs 35-40 laipsnių kampu, o pasukti prieš bangas nepavyksta. SOS signalo įgula nepasiuntė, bet rasti laivo nepavyko. Rastos kelios statinaitės su medikamentais, dvi bangų apdaužytos valtys, dar keletas detalių. Laivas ir 18 žmonių įgula žuvo. Visi jie buvo Lietuvos piliečiai, gyveno Klaipėdoje.
Užpernykštę liepos 17-ąją Magelano sąsiauryje, esančiame Pietų Amerikoje, Čilės teritoriniuose vandenyse, ant seklumos užplaukė "Klaipėdos transporto laivyno" refrižeratorius "Eridanas". Vidutinio dydžio transportinis laivas plaukė iš Ganos (Afrika) į San Vinsentės (Čilė) uostą paimti šaldytos žuvies krovinio. Visa įgula sėkmingai pasiekė krantą, o laivo buvo atsisakyta, nes nutraukti ir suremontuoti "Eridaną" būtų kainavę brangiau nei kainuoja pats laivas.
