Ingrida ŠEŠKEVIČŪITĖ
"Akistata" jau ne kartą rašė apie nusižudžiusius paauglius, apie tai, kad vis dažniau vaikai nepakelia gyvenimo naštos. Kasmet mūsų šalyje nusižudo maždaug dviejų klasių moksleiviai. 2004 metais gyvenimą savižudybe baigė 61 nepilnametis, 2005 metais - 44. Sociologai sako, jog pagrindinė vaikų savižudybių priežastis - patirta seksualinė, fizinė, emocinė prievarta, nesirūpinimas šeimoje, taip pat egzaminų baimė, artimo žmogaus mirtis, tėvų skyrybos, nelaiminga meilė. Tai liudija ir mūsų pateiktas pavyzdys.
Užsinėrė kilpą ant kaklo
Keturiolikmetė moksleivė nusižudė, kai klasės draugai, nesant mokytojai, kitų moksleivių akivaizdoje ją seksualiai išnaudojo. Visa tai prasidėjo, kuomet pertraukos metu mokytoja paliko klasę. Vienas mokinys pradėjo mėtyti gašlias replikas droviai savo klasiokei. Prie jo prisijungė dar keturi bendražygiai. Vaikinai apsupo savo auką ir ėmėsi tampyti ją už palaidinės prašydami, kad ši parodytų, kokias "grožybes" turinti. Mergaitė pradėjo klykti, kad ją paliktų ramybėje, tačiau tai nesustabdė įsiaudrinusių paauglių. Atvirkščiai - pajutę savo jėgą, jie užsinorėjo dar daugiau. Nuplėšė palaidinę, kelnes, kol galiausiai visų klasiokų akivaizdoje mergaitė liko praktiškai nuoga. Draugės bandė padėti ištrūkti iš chuliganų apsupties, tačiau trijų merginų jėgos sutramdyti penkiems vaikinams buvo gerokai per mažai. Vaikinai lietė intymias 14-metės kūno vietas, imitavo lytinį aktą. Negana to, vienas iš užpuolikų sugalvojo viską nufilmuoti mobiliuoju telefonu. Klasėje skambėjo skardus niekšelių juokas, o nekalta moksleivė ašarom pasruvusiom ir išsigandusiom akimis, vis blaškėsi bandydama ištrūkti. Galiausiai bendraklasiai paleido auką. Greit apsirengusi ji išbėgo iš mokyklos.
Mokytojai grįžus į klasę, vaikai jai papasakojo apie įvykį. Ši paskambino į auklėtinės namus ir manydama, kad kalbasi su jos tėvu, apie visą incidentą papasakojo vyresniajam mergaitės broliui. Pastarasis nuėjo į sesers kambarį ir pasakė jai, kad apie viską žino. Keturiolikmetė dar labiau susijaudino ir paprašė brolio, kad nieko apie tai nepasakotų tėvams. Ji negalėjo nustoti kūkčiojusi ir vis kartojo, kad šito neištvers.
Pasak vienos jos draugės, vakare nukentėjusioji paskambino ir prasitarė nusižudysianti. Išniekinta mergaitė negalėjo susitaikyti su tuo, kas jai nutiko: "Kaip rytoj eisiu į mokyklą? Juk visi klasiokai tai matė. O kas, jei sužinos tėvai? Kaimynai? Kaip aš su ta gėda gyvensiu?!". Draugė sako bandžiusi guosti mergaitę, tikrai netikėjusi, kad ji vis dėlto ryšis tokiam žingsniui.
Deja, tą naktį mergaitės kambario sienos tapo siaubingo įvykio liudininkėmis - gėdos, pykčio ir nevilties apimta, ji užsinėrė kilpą ant kaklo. Nieko neįtariantys tėvai ryte rado jau sušalusį savo dukters kūnelį. Galima įsivaizduoti daugelį variantų "kas būtų, jei būtų", tačiau, jei mergaitė tą vakarą būtų surinkusi ne tik draugės, bet ir psichologinės pagalbos tarnybos numerį, galbūt bent šiek tiek būtų pajėgusi nusiraminti, susimąsčiusi ar gyvybės nutraukimas - vienintelė išeitis. Tokių sukrečiančių įvykių akivaizdoje, o ypač vaikams, reikalinga kuo skubesnė bent jau pirminė psichologinė pagalba. Todėl yra be galo svarbu, kad kiekvienas vaikas žinotų, jog bet kada gali sulaukti paramos iš šalies.
"Vaikų linijai" - 10 metų
Jau daugiau nei 10 metų Lietuvoje gyvenantiems vaikams ir paaugliams yra nesudėtingai prieinama anoniminė psichologinė pagalba telefonu ar internetu, kurią teikia "Vaikų linija". Vaikai ir paaugliai gali kreiptis į šią psichologinės pagalbos tarnybą, veikiami įvairių rūpesčių ir problemų. Tai gali būti nesutarimai šeimoje, tarp bendraamžių, problemos mokykloje (susijusios su mokslais, patyčiomis, mokytojais, nenoru mokytis) ir daugelis kitų. Vaikui, kuris neturi artimų žmonių, galinčių jį bet kokiu klausimu išklausyti, yra labai sunku ir jis visas savo neigiamas emocijas turi kaupti savyje. Visa tai vėliau atsiliepia agresyviu elgesiu, košmarų sapnavu, užsisklendimu, vis dažniau tampa savižudybių ar bandymo pakenkti sau priežastimi. "Vaikų linija" buvo puikus sprendimas, siekiant kuo labiau priartėti prie vaikų rūpesčių, skatinti juos atsiverti, nebijoti pasakoti ir būti išklausytiems.
"Ką man daryti?"
Pasiteiravome Kauno vaikų linijoje dirbančios savanorės, ko klausia ar prašo čia skambinantys vaikai. Pasak jos, nupasakoję savo labiau ar mažiau sudėtingą situaciją, vaikai dažnai prašo atsakymo, kaip ją įveikti. Dažniausias klausimas: "Ką man dabar daryti?". "Vaikų linijos" darbuotojai neturi kažkokios lentelės, į kurią pasižiūrėję galėtų vaikui atsakyti tiksliai ir teisingai. "Ši įstaiga yra labiau orientuota į bendravimą su vaiku ir bandymą spręsti problemas kartu", - sako mūsų pašnekovė. Tai reiškia, jog dėl tėvų skyrybų paskambinęs vaikas negaus atsakymo, su kuriuo iš tėvų jam pasilikti gyventi, tačiau su žmogumi kitame laido gale jis galės pasišnekėti, su kuriuo iš tėvų jaučiasi saugesnis, kuris skiria jam daugiau laiko ir pan. Pokalbio metu vaikas pats galės priimti sprendimą, padedant apmokytam savanoriui, kuris reikiama linkme nukreips jų dialogą.
Dažniausiai skambina dėl patyčių
1997 - 1998 metais Pasaulinio sveikatos organizacijos atlikto tarptautinio tyrimo duomenimis, Lietuva iš 28 Europos šalių užėmė pirmą vietą pagal vaikų, iš kurių tyčiojamasi, skaičių. Ar praėjus 10 metų, vis dar pagrindinė Lietuvos vaikų problema - patyčios? "Vaikų linijos" darbuotojai teigia, kad ir pastaruoju metu dauguma vaikų skambina norėdami pasiguosti dėl patiriamo (dažniausiai iš bendraamžių) psichologinio smurto. Jei vaiką nuolat "užkabina" mokykloje, jis vėliau nebenori ten eiti. Bijodamas būti išjuoktas, pažemintas, vaikas vengia mokyklos, praleidinėja pamokas, galiausiai praranda bet kokį norą mokytis. Gatvėje užgauliojami vaikai bijo išeiti iš namų vieni. Dažnai suaugusieji bando spręsti šią problemą eidami į mokyklą ir asmeniškai kalbėdami su skriaudėjais. Šis metodas retai pasiteisina - tada vaikas, iš kurio tyčiojamasi, tampa dar ir "skundiku".
"Vaikų linija" su patyčių problema kovoja nuo pat įkūrimo pradžios. Yra vykdomos įvairios akcijos, dalinamos apyrankės, siekiant paskatinti vaikus gerbti vienas kitą, reikšti draugiškumą. Rugsėjo pabaigoje Vilniuje vykęs "Vaikų linijos" dešimtmetis taip pat buvo susijęs su draugyste: vyko Draugystės karnavalas, kurio metu vaikai piešė, dainavo, šoko, tarpusavyje bendravo akcentuodami draugystės svarbą. Tai buvo keletą metų vykdomos kampanijos "Nustok tyčiotis" kulminacijos taškas.
Psichologinė pagalba - neprieinama?
"Man būna sunkių momentų, tačiau kai skambinu būna užimta, galiu nors ir dešimt kartų skambinti...", - parašė internete viena mergaitė. Pernai "Vaikų linijos" konsultantai atsiliepė į maždaug 87 tūkst. skambučių, o buvo bandoma prisiskambinti net 3,98 mln. kartų. Skambučių statistika rodo katastrofišką situaciją - psichologinės pagalbos poreikis beveik penkiasdešimt kartų lenkia mūsų galimybes", - mano "Vaikų linijos" vadovas R.Povilaitis. Atrodytų, kad problema nesunkiai išsprendžiama, tačiau kaip ir daugelis valstybinių įstaigų "Vaikų linija" susiduria su ribotu finansavimu. Nors prie telefonų sėdi apmokyti savanoriai (dirbantys nemokamai), atsiranda rūpesčių dėl telefono linijos finansavimo. Šiuo metu "vaikų linija" išgyvena daugiausia iš privačių įmonių skiriamos paramos.
Išryškėja dar vienas valstybės mastu rimtas trūkumas - mokyklose taip pat nėra pakankamai psichologų. Jei kiekvienoje mokykloje būtų bent po vieną psichologą, tai galbūt ir psichologinės pagalbos telefonu linija nebūtų tokia perkrauta?
Tyčiniai skambučiai
Vaikų linijos darbuotojai dažnai susiduria ir su "netikrais skambučiais" - paskambinęs vaikas, atrodo, kalba apie rimtas savo problemas, nori dėl kažko pasitarti, tačiau kitame laido gale išgirsti krizenimą. "Vaikai žaidža, - teigia "Vaikų linijos" darbuotoja. "Supratę, kad skambutis yra tyčinis, mes padedame ragelį, nes tuo metu gali skambinti kitas vaikas, kuriam mūsų konsultacija bus kur kas svarbesnė".
Kontaktai
Vaikų linija psichologinę pagalbą teikia telefonu, internetu ir laiškais. Kiekvieną dieną nuo 11 iki 21 val. vaikai ir paaugliai gali skambinti nemokamu telefonu 8 800 11111. Galima rašyti laiškus "Klausučiui" internetu arba siųsti laiškus adresu "Vaikų paštas", Vytauto g. 15, LT-08118 Vilnius. Daugiau informacijos apie vaikų liniją internete galite rasti adresu: www.vaikulinija.lt. Vaikai apie šią liniją dažniausiai sužino iš reklamos, skelbimų, ant pažymių knygelių klijuojamų lipdukų arba vieni iš kitų.