Nors pernai gimstamumas padidėjo, Lietuvoje ir toliau mažėja gyventojų - per metus mūsų sumažėjo beveik 17 tūkst., rodo statistika.
Statistikos departamento duomenimis, 2004 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3445,7 tūkst. gyventojų - tai yra per metus jų sumažėjo 16,8 tūkst.
Pernai gruodį šalyje gyveno 3447,6 tūkst. žmonių - tai yra maždaug 15 tūkst. mažiau negu praėjusių metų pradžioje.
Gyventojų mažėjimą lėmė ypač didelė neigiama gyventojų natūrali kaita ir neigiamas migracijos saldo. Pernai Lietuvoje gimė 30 516 tūkst. kūdikių, o mirė 41 028 tūkst. žmonių - tai yra 10 512 daugiau nei gimė. 2003 metais į šalį atvyko 4 728 žmonės, išvyko - 11 032 žmonių - 6 304 daugiau, nei atvyko.
Tačiau 2003 metais po dešimtmetį trukusio gimstamumo mažėjimo gimstamumas padidėjo. Pernai buvo įregistruota 30,5 tūkst. naujagimių - tai yra 500 daugiau negu 2002 metais. Prieš dvejus metus tūkstančiui gyventojų teko 8,6 gimusiųjų, pernai - 8,8.
2003 metais mirė 41 tūkst. žmonių - tai yra beveik tiek pat, kiek ir 2002 metais.
Pernai Lietuvos gyventojai daugiausia mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (54 proc.), piktybinių navikų (19 proc.) ir išorinių mirtingumo priežasčių (13 proc.). Nuo smurto (nužudymų) 2003 metais mirė beveik trečdaliu daugiau žmonių negu 2002 metais. Taip pat daugiau žmonių mirė nuo virškinimo sistemos ligų (7 proc.), tačiau mažiau žmonių paskendo (13 proc.) ir nusižudė (6 proc.).
Per pastaruosius dvejus metus santuokų skaičius didėjo: 2002 metais - 2 proc., 2003 metais - 5 proc. Pernai buvo įregistruota 17 tūkst. santuokų - tai yra 840 porų daugiau negu 2002 metais. Per metus santuokų tūkstančiui gyventojų padaugėjo 4 proc.
Nuo 2001 metų kasmet apie 4 proc. sumažėdavo ištuokų. 2003 metais buvo įregistruota 10,2 tūkst. ištuokų - tai yra beveik 400 mažiau negu 2002 metais.
Tūkstančiui gyventojų teko 3 ištuokos, 2002 metais - 3,1.
BNS
