Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės apylinkės prokuratūros pareigūnai nustatė mažametės tvirkinimo faktą, dėl kurio apkaltinti asmenys paprastai baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų. Tačiau šiuo atveju, kaip "Akistatai" sakė prokuroras Arūnas Žukauskas, nubausti nėra ką, nors tvirkintojai ir nustatyti, ir pripažįsta nusikaltę devynerių metų mergaitės atžvilgiu. Tie tvirkintojai - vos devynerių ir vienuolikos metų berniukai. Baudžiamosios atsakomybės jie išvengė dėl itin jauno amžiaus. Būtų šešiolikos - bent akis teisme pakaitintų.
Daugiavaikės šeimos tėvai, gyvenantys Kalvarijos savivaldybei priklausančiame kaime, būtų ir neįtarę, kokius išgyvenimus jau teko patirti jų pradinukei dukrai Agnei, jeigu ne šešiametė jaunėlė. Šioji vieną dieną prasitarė mačiusi, kaip pažįstami berniukai buvo pririšę prie medinės sijos sesę ir "darė kažką daugiau". Motinos pakalbinta Agnė netrukus papasakojo, kokio "žaidimo" dalyve buvo tapusi. Pasirodo, apleisti buvę kaimo kultūros namai tapo ankstyvoms sekso pamokėlėms tinkančia patalpa. Vieną pavakarę, bene prieš mėnesį, kai dar ne taip greitai sutemdavo, Agnė išėjo pakvėpuoti grynesniu oru. Ją prisivijo ketvirtaklasis Vilius (11 m.) ir trečiokas Alius (9 m.) - pažįstami to paties kaimo vaikai. Mergaitės teigimu, berniukai pastojo kelią ir pradėjo kaltinti esą kažkokia išdavyste, kuri nė pačiai Agnei iki šiol nežinoma. Tuomet "vyrai" nusiviliojo Agnę į apleistą pastatą, pakilo į saugesnį antrąjį aukštą ir, nutaikę momentą, pradėjo veikti prieš mergaitę vesternuose matytais metodais. Alius iš už nugaros laikė Agnę, kad ši nesimuistytų, o Vilius permetė mergaitės rankas per neploną siją ir čia pat aptikta virve apraizgė riešus. Kitu virvagaliu apipančiojo aukai kojas. Kaip vėliau pareigūnams pasakos Alius, surištoji neverkė, nesišaukė pagalbos, todėl jam neatrodė, kad mergaitei nepatinka. Pasipriešinti nebepajėgiančiai Agnei abu berniukai pagaliu sudavė po kelis kartus per sėdynę. Tuomet Vilių apsėdo nauja mintis - mergaitę apnuoginti. Jis nusmaukė surištosios kelnes bei kelnaites ir abu "sekso aistruoliai" pradėjo pirštais lytėti belaisvės intymiausiąją vietą. Sutrikusi ir išsigandusi mažametė nebegalėjo net pajudėti.
Kai "vyrai" "pasotino" savo smalsumą, Agnę paleido. Anot mergaitės, jie dar prigrasino tylėti ir niekam neišduoti - antraip sumušią žiauriau arba net nuskandinsią baloj. Devynmetė baimindamasi tylėjo apie mėnesį. Turbūt būtų tylėjusi ir ilgiau. Vis dėlto kažkuris iš to vakaro dalyvių neišturėjo, ir netrukus po kaimą pasklido gandas, jog berniukai Agnę išžagino. Būtent tokių įtarimų vedamas Agnės tėvas, kai pajuto užjaučiančius ir mįslingus kaimiečių žvilgsnius, vieną vakarą užsuko pas Aliaus motiną. Moteris nedraskė kaimynui akių už neva paskalas ir pasišovė pati viską išsiaiškinti. Priremtas sūnus išpoškino mamai apie apleistame name patirtus įspūdžius - taip, jis apnuogintą Agnę "grabinėjęs kokias dvi minutes, o Vilius - šiek tiek ilgiau". Iki tol buvęs paklusnus, darbštus ir už tai motinos tik girtas vaikas nuramino sutrikusius suaugusiuosius, kad "daugiau nieko nedarė, nors Vilius kažką lyg ir siūlė". Sūnaus elgesiu susirūpinusi motina, vedina Alium, tuoj pat atvyko į Marijampolės prokuratūrą, vos tik sužinojo esanti kviečiama. Nuoširdžiai savo "negražų elgesį" pripažinusiam berniukui, dar išdavusiam, kad ir anksčiau jiedu su draugu šitaip "grabinėdavo" Agnę, atrodo, pakako prokuroro vyriško žodžio ir naujų įspūdžių "valdiškoje" įstaigoje.
Viliaus motina iš pradžių ketino tik nusispjauti esą "dėl vaikų nesąmonių" - pasiekti už keliasdešimties kilometrų esančią Marijampolės prokuratūrą jai esą ir per ilgu, ir per brangu. Moterį su sūnum teko atvesdinti policijai. Vienuolikametis, kaip tikras patirties turintis neklaužada, pateikė prokurorui savo versiją.
- Tą vakarą Agnė pati pasikvietė mus pažaisti sename kultūrnamyje, - savo iniciatyvą neigė ketvirtokas Vilius. - Ji dar klausė, ar nenorėtume pasidulkinti. Aš nenorėjau, bet Alius įkalbėjo. Net žadėjo nupirkti už tai saldainių. Nors anksčiau žodžio "pasidulkinti" aš negirdėjęs ir nežinau, ką tai reiškia, susigundžiau.
Vis dėlto netrukus Vilius "skilo" - pripažino ir pririšęs Agnę, ir mušęs, ir "grabinėjęs". Abu berniukai raštu prižadėjo "daugiau taip nedaryti nei su Agne, nei su kokia kita mergaite". Kaip jie tesės pažadus, dabar domėsis Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai. Aliaus ir Viliaus kasdienybę žada "lydėti" ir nepilnamečių reikalais besidomintys pareigūnai. Vaikams jų vietą parodę teisėsaugininkai atliko tai, ką privalėjo kur kas anksčiau padaryti šių mažamečių gimdytojai, neretai ant savo atžalų nepastebintys net "dramblio". Turbūt teisūs abiejų berniukų šeimas gerai pažįstantys kaimo gyventojai: jeigu motinos pačios nubaus savo vaikus ir sugebės įrodyti, kad jie nusikalto, panašūs įvykiai ateityje gal ir nedrums jų ramybės, tačiau jeigu abi moterys savo sūnus glaus, o kaltę vers draugui, nebaudžiami pasijutę mažamečiai ūgtelėję neišvengs nusikaltėlio duonos.
