Remigijus RAINYS
Trylika metų svarstyta kaulų čiulpų persodinimo vaikams problema išspręsta per mėnesį
Pernai "Akistata" net kelis kartus rašė apie vaikus, sergančius ūmine limfoblastine leukemija, paprastai vadinama kraujo vėžiu. Dažnai tokiems ligoniukams vienintelis šansas išgyventi - kaulų čiulpų persodinimo operacija. Deja, iki šiol jos, kainuojančios po keliasdešimt tūkstančių JAV dolerių būdavo atliekamos tik užsienyje. Šiais laikais paprastai šalies šeimai vaiko operacijai surinkti tokius pinigus nerealu, o valstybė padėti gali tik pavieniams nelaimėliams. Iki šių metų Sveikatos apsaugos ministerijos gydymo užsienyje galimybes nagrinėjanti komisija finansavo keturių kraujo vėžių sergančių vaikų operacijas. Trys iš jų baigėsi sėkmingai. Nepavyko išgelbėti dar vieno lietuvaičio, kurio operaciją kaip labdarą apmokėjo milijonierius iš Vokietijos.
Padėjo "Akistata" ir Seimo nariai
Apie kaulų čiulpų persodinimo operacijų vaikams būtinybę Lietuvoje šalies medikai Sveikatos apsaugos ministerijos vadovus įtikinėjo trylika metų. Šalyje yra tam pasirengusių specialistų - jau nuo 1999 metų Santariškių klinikų Kaulų čiulpų transplantacijos centre tokios operacijos sėkmingai atliekamos suaugusiesiems. Vien pernai atliktos aštuonios kaulų čiulpų persodinimo operacijos. Deja, vaikų operuoti šiame centre negalima - medikams nebuvo išduota licencija. Kai su "Akistatos" publikacijomis supažindinome kai kuriuos Seimo narius, trylika metų spręstos problemos nebeliko mažiau nei per mėnesį. Jau sausio pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijai pateiktas projektas, pagal kurį bus įrengtos keturios palatos vaikų kaulų čiulpų persodinimo procedūroms. Bendru Santariškių klinikų Kaulų čiulpų persodinimo centro ir Respublikinės Vilniaus Santariškių universitetinės vaikų ligoninės Onkohematologijos skyriaus specialistų ir vadovų susitarimu nustatyta kaulų čiulpų transplantacijos tvarka. Kaulų čiulpų transplantacijos centre bus atliekami donoro ir recipiento kraujo tyrimai, imunofenotipo nustatymas, molekuliniai genetiniai tyrimai. Vaikų ligoninėje bus išsamiai ištiriamas recepientas ir donoras, paruošiama transplantacijai, atliekama procedūra ir pooperacinis gydymas. Reikia tikėtis, kad visi paruošiamieji darbai bus atliekami labai operatyviai, nes kraujo vėžiu sergantys mažieji pacientai laukti negali. Prieš pat Kalėdas mirė dar vienas limfoblastine leukemija sirgęs mažametis. Šios klastingos ligos aukomis tapo jau aštuoni vaikai. Kaulų čiulpų persodinimo operacijos laukia dar mažiausiai dvylika nepilnamečių. Jei bus skirta pakankamai pinigų, čiulpus vaikams Lietuvoje bus galima persodinti jau šiemet.
Po "Akistatos" redakcijos kreipimosi daugiausia Seimo narių Dalios Teišerskyrės ir Viktoro Uspaskicho pastangų dėka Sveikatos apsaugos ministerijos komisija nusprendė finansuoti trijų vaikų operacijas užsienyje. Lenkijoje, Vroclavo medicinos universiteto Vaikų onkohematologijos skyriuje, bus operuojami mūsų rašinio herojus dvylikametis Artūras Velička iš Šakių rajono ir penkiametis Rolandas Vičiūnas iš Kėdainių rajono. Jų gydymui komisija skyrė atitinkamai 50 000 ir 35 000 JAV dolerių. Šešiolikametę kaunietę Ramintą Šakalytę, kurios operacijai lėšas paaukojo geradariai iš Vokietijos, operuos vokiečių specialistai Europos transplantologijos strategijų tyrimo ir vystymo institute Sankt Peterburge.
Donorų bankas Lietuvai dar neprieinamas
Šiems vaikams pasisekė dar ir dėl to, kad jie turi identiškus donorus. Surasti donorą yra pakankamai sunku, o kartais ir labai brangu. Identiškais donorais gali būti sergančiojo brolis ar sesuo. Artūro Veličkos donoru bus jo vyresnė sesuo Ingrida. Tačiau jei po tyrimo paaiškėja, kad šeimos nario kaulų čiulpai netinka persodinti, donoro paieška kainuoja kelis tūkstančius litų. Europoje yra donorų bankas, tačiau Lietuva juo naudotis kol kas negali. Reikia atlikti nemažai sėkmingų operacijų, kad Transplantacijos centrui būtų suteikta Europos Sąjungos akreditacija, atverianti kelią į donorų banką. Šiemet pinigų donoro paieškai skirta tik vienam mažajam pacientui.
Operacijos sėkmę lemia sterilumas
Kaulų čiulpų persodinimo procedūra nėra labai sudėtinga: iš kraujo specialia aparatūra surinktos kamieninės ląstelės intraveninės difuzijos būdu supilamos į kraują. Šį procesą įsivaizduoti gali kiekvienas, matęs, kaip naudojamasi lašeline. Daug sudėtingesnis etapas - donoro ir recipiento ištyrimas, čiulpų ląstelių paruošimas, kad ligonio organizme neliktų ne tik sergančių, bet ir daugelio sveikų ląstelių, kurias pakeis donoro. Tam naudojami itin brangūs vaistai. Tačiau pats svarbiausias ir sudėtingiausias - pooperacinis laikotarpis, mat dėl labai didelių stiprių vaistų (citostatikų) dozių maždaug trims savaitėms nustoja funkcionuoti kraujodara, tai yra kraujyje nebelieka leukocitų bei trombocitų ir ligonio organizmas negali apsisaugoti nuo infekcijos. Todėl mažieji pacientai guldomi į itin sterilias palatas, kuriose sumontuota ištraukiamoji ventiliacija, nes oro slėgis jose turi būti mažesnis nei gretimose patalpose. Ligoniai maitinami steriliu maistu, juos prižiūri specialiai apmokyti specialistai.
Pirmasis žingsnelis vilties pasveikti link
Artūro mama Olga Veličkienė vis dar netiki, jog drauge su sūnumi netrukus iškeliaus į Vroclavą, kur viltis pasveikti gali tapti realybe. Moteris labai dėkinga visiems, atsiliepusiems į jos pagalbos šauksmą ir paaukojusiems pinigų. Šakių rajono gyventojai Artūrui surinko per 2 500 litų, kiek mažiau litų įplaukė į banko sąskaitą Vilniuje. Aukojo Seimo nariai, gydytojai, redakcijos darbuotojai. A. Veličkos donorė sesuo Ingrida jau paskiepyta Respublikinės Vilniaus Santariškių universitetinės vaikų ligoninės Onkohematologijos skyriuje ir po trijų savaičių drauge su broliu galėtų keliauti į Lenkiją - jeigu per šį laikotarpį Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai sugebės pranešti apie Artūro gydymui skiriamą finansavimą Vroclavo medicinos universiteto Vaikų onkohematologijos skyriaus vadovams, o šie atsiųs A. Veličkai iškvietimą.
