“Sostinės dienos” ima pagreitį. Tačiau pradžia buvo ne tik nepavydėtina, bet net nesuprantama: likus savaitei iki festivalio pradžios ir net jam prasidėjus - jokios reklamos, jokių pranešimų. Tykiai vyko forumai, žadėjo prasidėti kino dienos - o tyla. Vėliau atsirado visko - ir plakatų, ir reportažų, ir skrajučių. Paskaitėme: festivalį organizuoja firma “Tikra produkcija”.
“Tikra produkcija”, reikia manyti, darbą išmano - bent jos prodiusuota “Velnio nuotaka”, pusiau su velniu atlikta Vingio parke, turėjo gerai papildyti rengėjų kišenes. Nes produkcija išvažiavo ant kitos - Dainų šventės vežimo, reklamos ir įdirbio, nors produkcijos darbo taip pat nepaneigsi. Tačiau su kitu renginiu “Sostinės dienomis” ir baigėsi visas “tikrumas”: niekuo negali būti tikras, ar ne, mere?
Taip šįmet pasibaigė pernai metų savivaldybės ketinimas “Sostinės dienas” atiduoti į viešosios įstaigos rankas. Prisiminkime: kai prieš daugiau nei penkmetį užgeso gatvės reginių festivalis “Vilniaus dienos” ir jau žiebėsi “Sostinės dienų” lemputė (atsimenate pagoniškąjį Sauliaus Šaltenio sumanytą, laimei, neįvykdytą, ritualą su jaučio nudobimu ir stalu visiems ant Stalo kalno?), imta mąstyti apie naują gero lygio festivalį. Pernai metais pagal savivaldybės planus turėjo būti įsteigta viešoji įstaiga. Šiemet jos vietą užėmė “Tikra produkcija”. Ir dabar, atidavus šventę į privačias rankas, laimėta vienas dalykas - pasiteisinimas: savivaldybė sako, kad štai ta puse turėjo rūpintis “Tikra produkcija”, o ši keikia aną, nes pasirašytos kitokios sutartys, o kažkas dar nepasirašyta. Bet šiaip, palyginti su pernai metais, pasiekta per milijoną litų sąmata, šįmet pagal aktyvumą turėtų būti du. Netvarkos, regis, taip pat daugiau. Žodžiu, jei kažkas nevyksta ar vyksta ne taip, kaip Valteris Sobčiakas filme “Didysis Lebovskis” citavo Leniną, ieškok, kam tai naudinga.
Kita nauda “Tikrai produkcijai” ir savivaldybei taip pat buvo pateikta svetimomis rankomis - krepšininkų. Nesusilaikysiu nuo komplimentų Vilniaus merui, žaibiškai reagavusiam į pergalę ir spėjusiam paskelbti apie fejerverkus ir Krepšinio garbės alėjos atidarymą su plakatais ant stulpų, skirtais krepšininkų pergalei. Bet kaip tik dėl jų ne vien tą naktį įprastą vangių žiūrovų būrelį prie “meno objekto” pakeitė šimtatūkstantinė džiugi minia - jos stambūs likučiai dar gatvėse šėlo ir po dviejų dienų. Tad nuotaiką “Sostinės dienoms” sukūrė Stokholmo krepšinio dienos. Ir gerokai pakėlė merijos prestižą.
Kitkuo pasigirti taip pat galima: nuveiktais darbais. Renginiai vyksta, bet ar jie planuoti koordinuojančios “Tikros produkcijos”, ar pavienių entuziastų - dailininkų, galerijų, “Vilnius Jazz”, kino dienų organizatorių, - klausimas. Tiems pavieniams rengėjams paspirtis - neaprėpiama. Ar ją visą galima pamatyti kur nors spaudoje ar internete? Ne? Tada pasakysiu: pavyzdžiui, tarptautinis (!!!) dainuojamosios poezijos festivalis gavo “net” 2 000 Lt (maždaug - bilietas bardui iš Paryžiaus ir atgal), o už juos dar turėjo “atidirbti” koncerte prie Baltojo tilto. O kiek “Vilnius Jazz” taikėsi prie “Tikros produkcijos” pageidavimų? Ir kas yra tikrasis “Vilnius Jazz” festivalyje (kurie yra “Sostinės dienų” dalis) vyksiančio koncerto su Dzigos Vertovo filmu “Žmogus su kino kamera” organizatorius - kino platintojų kompanija BDG ar “Vilnius Jazz”. O gal abi ir kam tada tos “Sostinės dienos”?
Festivaliai paprastai rengiami tam, kad mieste atskiri renginiai įgautų papildomo svorio, ką jau kalbėti apie finansinę naudą visiems būti suvienytiems bendros reklamos, informacijos paketų, koordinuojančio centro ir rėmėjų finansų. Be to - festivalis visada suteikia ir dozę azarto: ar tą matei? O aną? Norisi apibėgti viską ir tam festivalis turi kelti triukšmą. O į atskirą koncertą galima ne tik nenueiti, bet ir jo nepastebėti - ir nesijausi prasikaltęs nei draugams, nei sau. Tad ar kas labai graužiasi, nepamatęs skulptūrų ant vandens? Nemanau. Praplaukė, ir tiek. Simbolinė akcija, betrūko vietoj skulptūrų iškelti šakes. Kad viskas iliustruotų esmę - “šakėmis ant vandens”.
