Mantas LIDEIKIS
Vieni žmonės vagia todėl, kad nori valgyti. Kitiems tai jau įaugę į kraują ir tapę gyvenimo būdu. Šį kartą šnekėsime apie tuos, kurie šiaip jau vadinami smulkiais vagišiais, o jų grobis dažniausiai - menkavertis. Tokie dažniausiai sukiojasi prekybos centruose ir parduotuvėse - kasmet iš ten išneša turto už dešimtis tūkstančių litų. Tad prekybos centruose dirbantiems apsaugininkams kasdien tenka akis į akį susidurti su tais, kurie nori turėti, bet nenori mokėti.
Kokios prekės dažniausiai vagiamos?
Pasak "Hyper Maximos" apsaugoje dirbančio Juliaus, dažniausiai vagišiai gvelbia tokias prekes, kurias yra lengviausia išnešti paslėpus po drabužiais ir kurias galima greitai sunaudoti ar realizuoti - kavą, skutimosi peiliukus, alkoholį, tam tikrus maisto produktus, kvepalų flakonėlius ir daugybę kitų. Tokių prekių vertė būna nuo keleto iki kelių dešimčių litų.
Labai dažnai vagišiai būna vaikai ar nepilnamečiai. Mažieji užsimano saldumynų ar limonado, kartais kokių nors smulkių žaislų.
Atsiranda ir tokių, kurie nebijo suvalgyti nusižiūrėtą skanėstą tiesiog prekybos salėje. Tai, pasirodo, gana dažnas reiškinys. Julius sakosi dirbęs ne vieno prekybos centro apsaugoje ir visur pasitaikydavo tokių žmonių. Ne kiekvieną kartą pavyksta tą pastebėti, nes tokiems nemokamo pasivaišinimo mėgėjams išaiškinti dažniausia tenka pasitelkti prekybos sales stebinčias vaizdo kameras.
Kilus įtarimams asmuo būna sulaikomas prie išėjimo, atvedamas į apsaugos kabinetą, jam parodomas įrašas. Kaipgi tu jam kitaip įrodysi, kad pavogė? Mat ne vienas akis išpūtęs tvirtina, jog vyrai apsirikę, ne tą sulaikę, netgi grasina teismais ir, žinoma, padaryti antireklamą prekybos centrui pasitelkus žiniasklaidą. Tačiau dažniausiai sparnus nuleidžia pamatę įrašą ir išgirdę perspėjimą, kad ši medžiaga gali būti panaudota teisme.
"Netgi keista, kaip žmogus nesuvokia, kad jis gali būti nufilmuotas. Prekybos centre neslepiama, jog salė yra filmuojama,"- stebisi apsaugininkas. Pasak jo, daugelis tokių "gudručių", manančių, kad užkąsti prekybos centre - gudrus ir visiškai nepavojingas reikalas, vis dėlto turi susimokėti. Ne vienas, supratęs, kad kitaip nebus, taip ir padaro. Nors pasitaiko ir tokių užsispyrėlių, kurie net ir matydami akivaizdų įrodymą, kategoriškai viską neigia.
Pašnekovo žodžiais, kartą teko ilgokai derėtis su vienu paaugliu, sušlamštusiu kelis glaistytus sūrelius. Dar šokoladu išteptomis lūpomis vaikinas atkakliai neigė, kad tai esąs jis. Galų gale pritrūkęs kantrybės sušuko: "Negi tokiam prekybos centrui gaila dviejų sūrelių?!" Tačiau iškrapštyti porą litų, kuriuos tie sūreliai kainavo, jaunuolis nepanoro. Neliko nieko kito, kaip tik kviesti policiją. Tik tada vaikinukas "suskydo". Pasirodo, jis nesitikėjo, jog dėl tokio, jo manymu, niekniekio bus kviečiami pareigūnai. Vyrukas šventai tikėjo, jog apsaugininkai jį vis tiek paleis, kai šiems atsibos iš jo kaulyti susimokėti. Bet atvykę pareigūnai jaunuolį išsivežė į komisariatą, apie tai, be abejonės, buvo pranešta jo tėvams.
Anot apsaugininko Juliaus, apie vagystę, jei su sučiuptu kaltininku nepavyksta geruoju susitarti, kad susimokėtų už prekes, visuomet pranešama policijai.
Kuris gudresnis, to ir grobis
Prekybos centro "Savas" apsaugoje dirbančio Rimanto teigimu, kai kuriuos vagišius čia dirbantieji jau pažįsta net iš veidų. Dažniausia tai mėlynanosiai. Įdomu tai, kad šie žmonės ne visada užsuka į prekybos centrą ką nors pasivogti. Apsaugininkas pasakojo, jog čia dažnai ateina tokia įtartina pora, kurią reikia labai atidžiai stebėti. Vagia jie ne visada. Kartais susimoka už visas prekes, o kartais, žiūrėk, jau ką nors ir turi paslėpę po rūbais ar moters rankinėje.
Dažniausiai vagis išaiškinti taip pat padeda akylai stebimi vaizdo kamerų monitoriai. Prie jų sėdintis koordinatorius, esant reikalui salės apsaugos darbuotojams radijo ryšiu praneša, jog reikia stebėti vieną ar kitą sektorių, patikrinti įtarimą sukėlusį žmogų. O pastebėjus "pažįstamąjį", besisukiojantį po prekybos centrą, į jį sutelkiamas visas dėmesys. Ir dažnai neapsirinkama - stebėjimo kameros užfiksuoja, kaip mėginama po rūbais ar rankinėse saugiai įkurdinti norimas išnešti prekes. Žinoma, ne visada pavyksta vagišius nutverti - kai kurie jų yra įgudę ne tik gerai paslėpti pavogtą daiktą, bet ir "apgauti" kiekvienoje parduotuvėje įrengtą stebėjimo aparatūrą.
Vyrai jau pažįsta ir vieną orią ponią, kuriai apsilankius prekybos centre būtinai tenka pabendrauti ne tik su kasininke, bet ir su apsaugos darbuotoju. Pašnekovai juokiasi, jog ta dama visiškai net neketina kaip nors gudrauti - dažniausiai ji sustabdoma, kai einant pro specialų aparatą, tas ima pypsėti. Taip nutinka, kai mėginama išnešti kasos aparatu "neiškoduotą" prekę. Parodo, ką turi krepšelyje, ir čekį - prekės krepšelyje ir čekyje visuomet sutampa. Galų gale moteris "prisimena" dar šį tą įsimetusi, tik ne į pirkinių krepšelį, o į rankinę ar kišenę. Rimantas juokiasi, jog dažniausiai tai būna įvairiausios smulkmenos - kanceliarinės prekės, dezodorantas, kramtomoji guma, kojinės ir taip toliau. Pašnekovas stebisi - kodėl už prekes sumokėjusi keliasdešimt litų, ji pagaili dar dviejų ar trijų? Radus pas ją neapmokėtą prekę moteris visuomet susimoka, tačiau savo elgesio niekaip nepaaiškina. Tikina, jog įsimetė į kišenę ir pamiršo. Tačiau tą būtų galima suprasti, jei vieną kartą taip nutiktų. Kai tai būna nuolat, nori nenori pradedi galvoti, kad moteris tikriausiai turi tam tikrų psichinių problemų, vadinamų kleptomanija (liguistu potraukiu vogti). Tokių "kleptomanų" gausu visuose miestuose. Apie panašius vagiliavimus parašė mūsų bendradarbė iš Telšių Giedra Akavickienė.
Telšių policininkai kiekvieną dieną priversti rašyti administracinės teisės pažeidimo protokolus garbaus amžiaus telšiškiams.
76 metų Zofija S. bandė nugvelbti daugiau kaip pusantro kilogramo žalios mėsos. Prekybos centre "Mastis", esančiame Kauno gatvėje, senolė mėsos skyriuje pardavėjos paprašė paduoti gabalą kiaulienos sprandinės. 1,550 kilogramo svėrusi mėsa kainavo beveik 22 litus. Pensininkei pasirodė per brangu tiek mokėti ir ji nusprendė mėsytės pavalgyti už dyką. Supakuotą gabalą žalios mėsos įmetusi į rankinę, moteris nesėkmingai bandė pasprukti pro kasą.
Na o 79 metų Kristina P. nesugebėjo atsispirti pagundai saldumynams. Kęstučio gatvės "Maximoje" moteris prisikišo pilnas kišenes saldainių. Sulaikyta vagilė turėjo parodyti, ką slepia striukės kišenėse. Iškračius kišenes, rasta nemažai skanumynų - 110 gramų saldainių "Švelnumas" (0,77 lito vertės), 50 gramų saldainių "Pupa" (0,65 lito) ir 212 gramų fermentinio sūrio (2,75 lito). Viso grobio vertė siekė... 4,17 lito.
Ne tik prekybos centre Kristina P. elgėsi negražiai - dar apsimelavo policijoje. Pareigūnai turėjo vargo, kol nustatė jos asmenybę. Pensininkė prisistatė išgalvota pavarde, o paklausta apie gyvenamąją vietą, nurodė savo draugės adresą. Tik supratusi, kad nepavyks išsisukti, moteris pasisakė, kas iš tikrųjų tokia esanti ir kur gyvena.
Vis dėlto smulkiausio vagišiaus titulas Telšiuose tebepriklauso 76 metų Kazimierui, kuris iš prekybos centro "Iki" bandė išsinešti 3 galvutes česnakų už 2 litus ir 4 centus.
Pareigūnai primena, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas užtraukia 300-700 litų baudą. Baudas vagišiams skiria teismas.
Kavos - už kelis šimtus litų
Prekybos centrų vagišiai "veikia" ne tik didžiuosiuose šalies miestuose. Vieną tokių įvykių teko tirti ir Jonavos policijai. Čia vagišiai buvo įtariami pavogę kavos beveik už pusseptinto šimto litų. Ši vagystė labiau priminė įžūlų prekybos centro apiplėšimą.
Savo užmačioms įgyvendinti nusikaltėliai pasinaudojo ir palankia situacija. Jonavoje veikiančiame prekybos centre prekybininkai darbą pradeda ir duris pirkėjams atveria septintą valandą ryto. Tuo tarpu šį objektą sauganti apsaugos tarnyba atvyksta dirbti nuo aštuonių. Taigi pirmąją darbo valandą prekybininkai lyg ir niekieno nesaugomi. Tačiau tai niekam nekėlė rūpesčių, nes tokiu laiku pirkėjų srautai maži. Tuo, matyt, ir nutarė pasinaudoti du vagišiai. Atėję netrukus po prekybos centro atidarymo, vyrukai pasuko tiesiai prie kavos. Ir nors tą matė kai kurie darbuotojai, nė kiek nesivaržydami į atsineštus krepšius ėmė krauti "Jacobs" kavos pakelius. Jei tai kam ir sukėlė nuostabą, niekas nepanikavo - gal žmonės rengiasi kokiam rimtam renginiui, ar panašiai. Tuo tarpu šiedu, prisikrovę krepšius, ramiausiai pro kasininkus pasuko į lauką ir dingo. Tik tuomet pulta skambinti policijai, pradėti skaičiuoti nuostoliai. Kol atvyko pareigūnai, vagišių jau ir pėdos buvo ataušę. Laimė, juos pavyko greitai nustatyti ir sučiupti. Kavos mėgėjais pasirodė besantys vietiniai policijai jau pažįstami, dėl panašių nusikaltimų teisti asmenys.
Nesaugūs ir "skudurynai"
Vagys, pasirodo, siaučia ne tik stambiuose prekybos centruose. Jie taikosi ir į kitose parduotuvėse esančias ir galbūt mažiau saugomas prekes. Atrodytų, jog kur jau kur, tačiau dėvėtų rūbų parduotuvėse, arba "skudurynuose", vogti lyg ir nebūtų ką. Tačiau patirtis rodo ką kitą. Štai Kaune veikiančios parduotuvės "Dalmeta" darbuotoja Virginija sako, jog reikia itin atidžiai stebėti čia po rūbų kalnus besidairančius lankytojus. Nutaikę progą kauniečiai stengiasi nušvilpti ir čia parduodamas prekes. Be abejo, ne visuomet tą pavyksta pastebėti.
Tačiau visai neseniai į pardavėjų rankas įkliuvo mergina, norėjusi įžūliai pasigrobti kelnes. Jaunuolė ilgokai sukinėjosi po prekybos salę, įnoringai rinkosi brangesnius geresnės kokybės rūbus. Galų gale išsirinkusi keletą rūšių įvairių kelnių, užsidarė pasimatavimo kabinoje. Nieko keisto, bet pasak Virginijos, čia dirbančios moterys jau yra įpratusios nuolat stebėti prekybos salę. Jai kažkokį įtarimą būtent ir sukėlė toji pirkėja. Galų gale ji išėjo iš kabinos nešina rūbais. Juos sukabino atgal ir tarsi neišsirinkusi pasuko link durų. Tuo metu pardavėjai toptelėjo, jog mergina atėjo su tamsiomis kelnėmis, o išeina su pilkomis. Šūktelėjus, kad sustotų, mergina akivaizdžiai sutriko, tačiau nepasileido bėgti. Pakvietus ją į pagalbines patalpas, neliko jokių abejonių - lankytoja mūvėjo ant pakabos kabėjusiomis džinsinėmis kelnėmis, nuo jų dar net nebuvo nutraukta etiketė. Savo tamsiąsias sudėvėtas buvo pakabinusi vietoje šitų.
Mergina pernelyg nesigėdindama paaiškino, jog norėjusi pakeisti apdarą, kadangi naujam įsigyti neturinti pinigų. Ji esą jau ilgokai ieškanti darbo ir jai nepatogu į pokalbius su darbdaviu eiti apibrizgusiai.
Nors prekę ir sugrąžino, moterys sako vagilės nepaleidusios, o perdavusios policijai. Pasak jų, jei ji būtų bent atgailavusi, dar gal ir būtų pasigailėjusios - juk visiems gyvenimas nelengvas. Tačiau sučiuptoji ėmė elgtis įžūliai, teisinti savo poelgį. Iš pažiūros atrodė, jog vagystės ir sučiupimai - jai įprastas dalykas. Su atvykusiais pareigūnais ji net mėgino juokauti ir koketuoti.
Vagilių karalienė iš pajūrio
Absoliuti Lietuvos vagysčių ir įkliuvimų rekordininkė gyvena Klaipėdoje. Tai 25 metų Viktorija R. Ji bevagiliaudama įkliuvusi daugiau kaip 80 kartų.
Nuo patrauklaus "amato" - vagysčių iš prekybos centrų - jos nesulaiko net ir teismai. Mat apsukrioji vagilė, nors ir ne vieną sykį teista, už panašius nusikaltimus kalėjusi Panevėžio moterų kalėjime, žino, kaip daugiau neįkliūti į belangę. Vogti reikia tiek, kad nebūtų viršyta minimalųjį pragyvenimo lygį atitinkanti suma, tada baudžiama ne pagal Baudžiamąjį, o pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kuriuo sankcijos gerokai švelnesnės. Be to, vagilė turi ir kitą užnugarį - krūvelę nepilnamečių vaikų. Ir nors šie gyvena vaikų globos namuose, motina vis tiek nesibodi už juos gauti "nuolaidų".
Taigi Klaipėdoje jau beveik nėra prekybos centro, kuriame Viktorija R. nebūtų nutverta su vogtomis prekėmis. Ir ne po vieną kartą. Apsaugininkai ją jau sugeba pažinti net ir tuomet, kai ši gudriai maskuojasi, keisdama savo išvaizdą.
