Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, antradienį susitikęs su savivaldybių vadovais, pareiškė, kad savivaldybės maždaug per mėnesį turi pasirinkti vieną iš trijų ministerijos siūlomų variantų, kaip bus valdomi verslo centrai.
Pirmasis variantas - verslo centrų valdymą galėtų perimti Ūkio ministerija, antrasis - savivaldybės, trečiasis - jų dalininkėmis taptų verslo struktūros. Ketvirtasis, savivaldybių siūlytas variantas - dabartinės padėties nekeisti.
Merai tvirtino, kad verslo centrai šiuo metu negauna Ūkio ministerijos pažadėto finansavimo, - tokį elgesį jie tai pavadino "spaudimu".
Susitikime kalbėję merai kartojo, kad verslo centrų veiklą finansuoja ne Ūkio ministerija - jų veiklai lėšos yra numatytos valstybės biudžete, o ministerija jas tik administruoja. Buvo siūliusiųjų šias lėšas skirti tiesiogiai savivaldybėms arba skirstyti per Finansų ministeriją.
V. Uspaskichas teigė, kad centrai dirba neefektyviai, jie išleidžia daugiau lėšų, nei gauna. Finansų ministerija nespėjanti prižiūrėti jų darbo bei vertinti ketvirtinių ataskaitų, nes tuo užsiima tik 2 ministerijos darbuotojai.
"Mes negalime toliau taip daryti - nuolat duoti pinigus ir nematyti, kas ten darosi", - sakė V. Uspaskichas.
Anot jo, jei centrai būtų perduoti Ūkio ministerijos žinion, ministerija prašytų įsteigti keliasdešimt papildomų etatų specialiai centrų priežiūrai. Kitais atvejais jų veiklą galėtų pagyvinti į veiklą įsitraukę verslininkai arba tiesiogiai prižiūrėtų juos savo globon perimsiančios savivaldybės.
Pasiūlymus tapti verslo informacijos centrų dalininke yra gavusi Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK), kuriai anksčiau vadovavo V. Uspaskichas.
Ministras antradienį tvirtino, kad tik ši visą Lietuvą apimanti organizacija atstovauja smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV), kurį turėtų remti verslo informaciniai centrai ir inkubatoriai, o, pavyzdžiui, Lietuvos pramonininkų konfederacija bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija atstovauja su SVV konkuruojančiam stambiajam verslui.
Darbo partijos lyderio V. Uspaskicho politiniai oponentai anksčiau baiminosi, kad, į verslo informacijos centrų valdymą įtraukus LVDK, Darbo partija už valstybės pinigus sustiprintų įtaką regionuose.
Antradienio susitikime merai plojimais pritarė Vilniaus mero Artūro Zuoko kalbai, kurioje jis sulygino LVDK protegavimą su Ukrainos "oranžinės revoliucijos" pašalinto premjero Viktoro Janukovičiaus veikla.
"Buvęs premjeras V. Janukovičius lygiai taip pat panašiai kūrė panašius centrus ir tai buvo rinkimų štabai jo rinkimų kompanijos metu. Jam tai baigėsi blogai. Nesinorėtų, kad taip būtų ir Lietuvoje", - kalbėjo A. Zuokas.
Lietuvoje veikia 49 verslo informaciniai ir konsultaciniai centrai bei 7 verslo inkubatoriai. Ūkio ministerija jų veiklai šiems metams planuoja skirti 4,2 mln. litų.
Ūkio ministerijos duomenimis, visų verslo informacinių centrų ir verslo inkubatorių bendras kapitalas siekia 10,5 mln. litų. Didžiąją dalį, 86 proc. jo (9 mln. litų) valdo Ūkio ministerija, 11 proc. (1,2 mln. litų) - savivaldybės, dar 3 proc. (0,3 mln. litų) - kiti dalininkai.
A. Zuokas antradienį tvirtino, kad savivaldybių dalis realiai yra didesnė, nes į finansinį kapitalą nėra įskaičiuota savivaldybių centrams suteiktų patalpų vertė.
Šiuo metu kiekvienas verslo informacijos centrų dalininkas, nepriklausomai nuo įnešto kapitalo, turi vieną balsą. V. Uspaskichas teigė, kad siūlys įstatymo projektą, pagal kurį balsų skaičius būtų proporcingas įnešto kapitalo dydžiui.
Liberalų ir centro frakcija yra užregistravusi įstatymų pataisas, pagal kurias į centrus nauji privatūs dalininkai galėtų būti priimti tik įmokėję ketvirtį kapitalo.
ELTA
