Mantas LIDEIKIS
Utenos apylinkės teismas 2 mėnesiams leido suimti dviguba žmogžudyste įtariamus Nerijų Š. (23 m.) ir Darių M. (26 m.). Įtariama, kad jie žiauriai nukankino Užpalių miestelyje gyvenusius Aleksandrą J. (59 m.) ir jos sūnų Aurelijų (28 m.).
Ši kraupi žmogžudystė buvo įvykdyta lepos 13-ąją, penktadienį. Miestelio gyventojai ėmė kelti vieną už kitą baisesnes versijas - esą gal užpuolė žiaurūs plėšikai, siautėja nevisprotis, gal koks iš Utenos psichiatrinės pabėgęs. Gyventojai, stiprindami savo namų saugumą, iš parduotuvių iššlavė spynas ir kabliukus durims.
Baimę ypač stiprino tai, jog lyg ir nebuvo jokio akivaizdaus žmogžudystės motyvo, mat abu nužudytieji - Aleksandra Janukėnienė ir jos sūnus Aurelijus Janukėnas - vietos gyventojų žodžiais, bėdžių bėdžiai, paprasčiausios vargo pelės, kurių namuose ką nors vertingo sunku surasti.
Anot gatvėje sutikto užpališkio Virginijaus Minvydo, niekas nenorėjo tikėti, jog žmonės galėjo būti užmušti apiplėšimo metu. Ne vienas negalėjo ramiai miegoti naktį ir su baime laukė, kad tuoj kažkas ims laužtis į namus. To paties miestelio gyventoja Bronislava tikino, kad naktį guldavo su mobiliuoju telefonu rankoje, pasiruošusi iš karto skambinti policijai ir vaikams.
Tiesa, kai kurie kaimynai manė, kad motina su sūnumi galėjo vienas kitą taip sunkiai sužaloti. Mat nors ir nebuvo degradavę, jie mėgdavo išgerti, o tada pasitaikydavo, jog kitas kitam į atlapus kibdavo.
Nesulaukė bendradarbio
Kraupų radinį minėtojo liepos penktadienio rytą aptiko taip pat Užpaliuose gyvenantis Stepas Rinkevičius. Vyriškis drauge su A. Janukėnu pastaruoju metu dirbo maždaug už penkių kilometrų esančiame Kaimynų kaime, vienose staliaus darbų dirbtuvėse. Nors ir atokiai vienas nuo kito gyvenantys, tačiau vyrai sutarė tarpusavyje ir į darbą keliaudavo kartu.
Tą dieną taip ir nesulaukęs pasirodant bendradarbio, S. Rinkevičius nutarė užsukti į Janukėnų namus pasidomėti, kas nutiko - galbūt bus užgėręs Aurelijus, mat išvakarėse iš jo su motina namuko lyg ir sklido linksmybių aidai.
Tačiau žmogaus laukė kur kas kraupesnis radinys. Namelio pirmajame aukšte esančiame kambarėlyje vyriškis pastebėjo gulinčią namų šeimininkę Aleksandrą. Moteris buvo be jokių gyvybės žymių, visa kruvina. S. Rinkevičius nedelsdamas iškvietė greitąją pagalbą.
Atvykę medikai konstatavo, jog moteriškei niekuo nebegalima padėti - ji nebegyva. Paskui medikus į namo kiemą netrukus įsuko ir policijos automobilis. Neliko abejonių, kad moteris smarkiai sumušta. Kadangi žinota, jog čia pat gyvena ir jos sūnus, kuris galbūt ir galėjo sumušti motiną, imta ieškoti ir jo. Tačiau pareigūnų viltys greitai išnarplioti šią bylą nublanko - galimas įtariamasis Aurelijus taip pat rastas nebegyvas panašiai sužalotas namelio antrajame aukšte. Kūnus apžiūrėję ekspertai pašiurpo - abu žmonės buvo ilgai ir negailestingai mušti, jiems teko ne vienas stiprus smūgis, daugelis jų suduoti į galvas.
Ieškok moters
Pradėjusiems tyrimą tyrėjams teko gana nelengvas uždavinys nustatyti įtariamuosius, mat iš pradžių lyg ir nebuvo už ko nusitverti. Nebuvo konkretaus motyvo, dėl ko abu žmonės galėjo būti nužudyti.
Niekuo pareigūnams padėti negalėjo ir nusikaltimo metu namuose buvęs A.Janukėnienės globojamas invalidas Stasys. Atskirame kambaryje gyvenantis paralyžiuotas vyras nekalba ir greičiausiai netgi nieko ir nematė. Jo žudikai nelietė.
Vis dėlto dalelė po dalelės kriminalistams pavyko surinkti visą nusikaltimo mozaiką. Netrukus buvo nustatyti ir įtariamieji, pradėjo aiškėti galima nusikaltimo priežastis. Beje, belieka nuvilti visus ištroškusius, kurie mėgsta baisias istorijas apie maniakus ir kraujo žmogžudžius - istorija kur kas įprastesnė ir kasdieniškesnė, ir kvepia kadaise buvusia meile moteriai. Ne veltui sakoma, kad už daugelio nužudymų slepiasi moteriška esybė. Taip, regis, bus ir šį kartą.
Prieš keletą metelių Aurelijus buvo įsižiūrėjęs tokią netoliese gyvenančią Ievą Š. (21 m.). Iš pradžių vienas kitam į akį kritę juodu, kaip sakoma, skudurus bendram gyvenimui sumetė. Ir nors tuo metu mergina dar nepilnametė buvo, jai tai netrukdė mėgautis šeimyninio gyvenimo malonumais su vyresniu vyruku. Per keletą metelių pora netgi du vaikelius sugyveno.
Tačiau visgi dažnokai išgeriantis, jokios gyvenimo perspektyvos nematantis vyras Ievai greitai atsibodo. Anot kaimynų, merginos namuose gyvenusi pora dažnai vaidydavosi, o praėjusį vasarį palikęs savo sugyventinę A.Janukėnas grįžo gyventi į motinos namus.
Dabar jau buvusi Aurelijaus sugyventinė nesenai susirado naują draugą, tokį Darių M. (26 m.) iš Utenos. Šiam ir savo broliui Nerijui Š. (23 m.) jaunoji mama dažnai išliedavo nuoskaudas dėl buvusio nepavykusio bendro gyvenimo su A. Janukėnu, pasiskųsdavo, jog tas nepadeda išlaikyti vaikų.
Kol kas nėra iki galo aišku, ar kokios kitos, ar būtent šios priežastys paskatino iki tol su teisėsauga jokių nesutarimų neturėjusius dirbančius jaunuolius vieną naktį apsilankyti niekuomet nerakinamuose Janukėnų namuose. Galbūt įkaušę vyriškai norėjo "tik" pasikalbėti, bet, kaip sakoma, išėjo kaip visada.
Įtariamieji kaltę neigia
Abu vyrukai sulaikyti ir į areštinę uždaryti praėjus beveik dviem savaitėms po nužudymo. Jie savo kaltės nepripažino, motyvų neaiškino. Teismas, suabejojęs vaikinų nusikaltimu, juos suimti iš pradžių leido tik dešimčiai parų.
Tačiau, anot Utenos rajono vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ramūno Bačiulio, šių dviejų žmonių kalte beveik neabejojama, įrodymų, kad tai jie padarė tą kraupų nusikaltimą, pakanka. Abiems jau pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą - tai reiškia, jog jie teisme bus kaltinami nužudę ne mažiau kaip du žmones.
Todėl besibaigiant pirmojo suėmimo terminui, vėl kreiptasi į teismą ir šis dabar abu vaikinus jau leido suimti 2 mėnesių laikotarpiui. Vienintelis motyvas, kuriuo uteniškis ir užpališkis nusako savo nusikaltimą, yra kerštas Nerijaus Š. seseriai gyvenimą sugriovusiam Aurelijui.
A. Janukėnienė nužudyta greičiausiai tuomet, kai užklupo išeinančius susidorojusius su sūnumi nusikaltėlius.
Sunkus gyvenimas
Apgailestaudami dėl tokios moters ir jos sūnaus gyvenimo baigties, kaimynai pasakojo, jog šios šeimos gyvenimas niekuomet nebuvo lengvas. A. Janukėnienė viena augino šešis vaikus, o jiems gyvenimas taip pat ne visiems gerai susiklostė. Du jos sūnūs atlieka bausmę nelaisvėje, vienas išvykęs uždarbiauti į užsienius. Namuose prie motinos likęs buvo tik Aurelijus.
Prieš daugelį metų A. Janukėnienė buvo žiauriai nukentėjusi nuo savo vyro. Vieno iš dažnų konfliktų metu šis panoro susidoroti su savo moterimi - susiradęs benzino, ją apipylė ir padegė. Labai stipriai apdegė A. Janukėnienės veidas, ji neteko nosies, todėl Užpaliuose dar buvo vadinama Benose.
Tam, kad turėtų iš ko pragyventi, ji į savo namus priėmė globoti invalidą Stasį, nors daug kas juos ir vadino sugyventiniais. Vis dėlto jokio darbo moteriškė nusitverti neskubėjo, jai geriausiai patiko tvarkytis namuose ir sodyboje - Janukėnų sodyba iš tiesų nėra apleista.
Anot kaimynų, Janukėnai turėjo visas galimybes bandyti tvarkingai gyventi, bėda tik ta, jog kartais imdavo svaigintis. Tuomet ten užsukdavo ne vienas tokio gyvenimo būdo mėgėjas užpališkis, o durys į šiuos namus beveik nebuvo rakinamos.
