Zigmas VYTENIS
Baigėsi viso pasaulio dėmesį prikausčiusi užsieniečių medikų drama Libijoje.
Penkios Bulgarijos medicinos seserys ir palestinietis gydytojas dar 1999 metais buvo suimti dėl kaltinimų tyčia užkrėtus šimtus vaikų mirtinu ŽI virusu. Visi vaikai apsikrėtė Bengazio miesto ligoninėje, kur pagal kontraktą dirbo užsieniečiai. Šiuo metu iš 460 apkrėstų vaikų 50 jau mirę.
Iš pradžių buvo sulaikyta 19 medicinos darbuotojų, tačiau netrukus 13 jų buvo paleisti, o jau 2000-ųjų vasarį Tripolyje prasidėjo teismas: 5 bulgarų medicinos seserys, gydytojai bulgaras bei palestinietis ir 9 libiečiai buvo teisiami dėl užkrėtimo ŽIV. Teismas nuosprendį paskelbė 2004-ųjų gegužės 6-ąją. Bulgarės medicinos seserys ir palestinietis gydytojas buvo nuteisti mirties bausme, bulgaras gydytojas atleistas nuo bausmės už iki teismo kalėtą laiką, o libiečiai - išteisinti. Dar po beveik 2 metų Aukščiausiasis Teismas panaikino mirties bausmę ir grąžino bylą žemesnės instancijos teismui. Tuo pačiu metu aukų šeimos pareikalavo 5,9 milijardų dolerių kompensacijos.
Pernai gruodžio 6-ąją tarptautinė mokslininkų grupė nustatė, kad ŽIV vaikai Bengazio ligoninėje buvo užkrėsti dar iki atvykstant užsienio medikams, tačiau po kelių dienų teismas apkaltintiesiems paliko galioti mirties nuosprendį. Visas pasaulis pasipiktino, kad teismas šią bylą išnagrinėjo per 7 minutes. "Susipažinęs su dokumentais ir išklausęs abiejų pusių advokatus, liaudies vardu palieku galioti mirties nuosprendį", - tik tiek teištarė teisėjas. Teisiamieji po tokio sprendimo negalėjo sulaikyti ašarų, o štai prie teismo salės Tripolyje susirinkę užkrėstų vaikų giminaičiai sprendimą sutiko šokiais ir dainomis.
Tada atrodė, kad Libija ryšis įvykdyti 6 medikams paskirtą mirties bausmę. Tačiau pastarosiomis savaitėmis užsienio derybininkų pastangomis pavyko pasiekti lemiamą susitarimą. Pagal jį, 460 ŽIV užkrėstų vaikų šeimos sutiko priimti milijonines kompensacijas ir atsisakė raginimo nuteistiems medikams įvykdyti mirties bausmę. Aukštoji teismų taryba ją pakeitė įkalinimu iki gyvos galvos.
Liepos 24-ąją medikai sugrįžo į tėvynę ir iš karto sužinojo, kad Bulgarijos prezidentas Georgis Pervanovas juos apskritai atleido nuo bausmės.
Laisvę atgavę medikai dėkoti turėtų ne tik Libijai ir Bulgarijos prezidentui. Į 8 metus trukusį teismo procesą aktyviai kišosi užsienio valstybės. Tiek jų lyderiai, tiek tarptautiniai mokslininkai aiškino, kad minėtieji medikai yra nekalti dėl vaikų užkrėtimo ŽIV. Buvo pabrėžiama, kad dėl šios skaudžios nelaimės pirmiausia kaltos prastos sanitarinės sąlygos.
Išskirtinį vaidmenį šioje medikų istorijoje suvaidino Prancūzijos atstovai - prezidentas Nikolia Sarkozy ir jo žmona Sesilija. Šį mėnesį derėtis dėl medikų paleidimo ji buvo nuvykusi į Libiją.
Libijos pareigūnai užsiminė, kad ES sumokėjo už medikų paleidimą, tačiau Prancūzijos vadovas tai paneigė.
Tiesa, piniginės kompensacijos aukų šeimoms išmokėtos ne be užsienio šalių pagalbos. Bulgarija, Čekija, Slovakija ir Kroatija sutiko nurašyti Libijos skolas ir šiuos pinigus panaudoti kompensacijoms. Vien Sofijai Libija už ginklų ir technikos pristatymą komunistų valdymo metais buvo skolinga 54 mln. JAV dolerių (apie 135 mln. litų).
Tačiau nukentėjusiųjų nuo ŽIV artimuosius sprendimas atleisti gydytojus nuo bausmės papiktino. Jie paragino valdžią nutraukti santykius su Bulgarija, išsiųsti iš šalies visus Bulgarijos piliečius ir nutraukti bendradarbiavimą su Bulgarijos įmonėmis. Šeimos išplatino pareiškimą, kuriame taip pat teigiama, kad Interpolas vėl turėtų suimti 6 užsienio medikus, kurie buvo nuteisti dėl vaikų užkrėtimo ŽIV. "Šeimas papiktino Bulgarijos valstybės akiplėšiškumas, kai šios šalies prezidentas suteikė malonę medicinos seserims, - teigiama pareiškime. - Tai patvirtino Osamos bin Ladeno teiginius, kad Vakarai niekina musulmonų kraują".
