Už pavogtą kalakutą - kilometrą kruvinais keliais
Sigitas STASAITIS
Tokio reginio Šukionių (Pakruojo rajonas) gyventojai kaip gyvi nebuvo matę: pamaldžiai sunėrusi rankas pagrindine kaimo gatve... keliais ropoja kaimynė Emilija Dapkienė (38 m.). Prašliauždama pro kiekvieną sodybą stabtelį ir garsiai rėkia: "Aš vagis! Pavogiau ir suvalgiau Gintaro kalakutą! Pasižadu daugiau nebevogti!" Ir taip nuo namo iki namo, kruvinais keliais per visą kaimą - maždaug kilometrą! Paskui Emiliją oriai žingsniavo pavogtojo kalakuto savininkas Gintaras Baguževičius.
Pasigrožėti vagilės atgaila laukan išėjo visas kaimas. Tik keli vietiniai abejingai gūžčiojo pečiais, o dauguma plojo rankomis ir gyrė Gintarą sakydami, jog pagaliau atsirado, kas kaime įvesiąs tvarką. O kelios Šukionių moterys net siūlė: "Tą vagilę reikia dar ne taip, o per kaimą nuogą paleisti!"
Už vagystes jau teista
G. Baguževičius ne iš kalbų žino, kad šiandien Lietuvos policija pajėgi padėti toli gražu ne visada ir ne visiems.
- Prieš porą metų naktį vagis mano sodybos kieme sudaužė žibintą ir įsibrovė į nerakintą lauko virtuvę, - korespondentui pasakojo G. Baguževičius. - Rytą ten pasigedau dvejų pilnų viryklės dujų balionų, taip pat ąžuolinio stalo su kėdėmis. Prieš išvažiuodamas į darbą Pakruojyje draugams pašnibždėjau pasidomėti, ar kas šių daiktų nepasiūlys pirkti. Nepraėjo nė valanda, kai skambina į darbą: "Gintarai, yra".
G. Baguževičius tuomet parašė pareiškimą policijai, nurodė įtariamuosius, tačiau tyrimo rezultatas apverktinas: vagis išsisuko, daiktai nesurasti, tik vieną balioną pats Gintaras susirado ir šiaip ne taip atsiėmė be policijos pagalbos.
Šiemet rudenį nukasus ir suarus daržus visi Šukionių gyventojai paukščius, kaip ir kasmet, paleido pasikapstinėti. Savo kalakutus išleido ir G. Baguževičius. Netrukus vyras skaičiuoja - vieno paukščio nebėra. Šįkart Gintaras į policiją nebėjo, vagystės tyrimą atliko pats. Jis išsiaiškino, jog paukštį pavogė kaimynė Emilija Dapkienė. Surasti įtariamąją nebuvo sunku - labai jau šitos ponios prasta reputacija.
E. Dapkienė neseniai grįžo iš moterų kolonijos, kur metus kalėjo už medaus vagystę. Ši dama linkusi savo elgesį pateisinti, didžiąją dalį kaltės versdama sūnėnui ir alkoholiui.
- Koks ten tebuvo medus, vienas sirupas. Jį kaime pardavėm. Pagėrusi buvau, tai sūnėnas ir įkalbėjo. Susuko galvą ir tiek, - taip apie savo vagystę yra pasakojusi Emilija, kaime aukštaitiškai vadinama Myle.
Koks prastas tas medus bebūtų buvęs, tačiau žiemą išdraskius avilius bitininkui buvo padaryta didžiulė žala, todėl E. Dapkienė buvo nuteista kalėti. Nelabai derėtų kaltinti ir alkoholį, nes jis didelis Emilijos bičiulis, retą dieną su šita moterim nepadraugaujantis. Ne vienas šukioniškis "Akistatai" tvirtino Emiliją nuolat matantys išgėrusią. Žmonės kaltino, jog vos tik E. Dapkienės sugyventinis Julius iš vietinės žemės ūkio bendrovės parneša atlyginimą, "Mylė pila, kol pinigų nelieka". Šukionių parduotuvės vedėja tvirtino, jog pritrūkusi pinigų Emilija atnešanti ką nors parduoti. Paskutinį kartą tai buvo žąsiukas. Tiesa, tai buvo savas paukštis, ne vogtas.
Šliaužti teko kilometrą
Nors sakoma, kad net čigonas iš kaimyno nevagia, tačiau po šiemetinio bulviakasio E. Dapkienei kažkodėl užkliuvo kaimyno kalakutai. Mylė teisinasi, jog svetimi paukščiai trypė jos kiemą, tad norėdama išvaikyti paukščius ji paleidusi pagaliu, netyčia vieną užmušusi ir... išsivirusi.
- Nesąmonė, - įsitikinęs G. Baguževičius. - Kas augino kalakutus, tas žino, jog šitie paukščiai ne vištos, toli nuo kiemo bijo pasitraukti.
Atėjo kalakutai į E. Dapkienės kiemą ar ne - ne taip svarbu. Faktas, jog paukštis dingo, ir supykęs G. Baguževičius nudrožė pas E. Dapkienę išsiaiškinti.
- Aš piktai paklausiau, kur kalakutas, - prisimena Gintaras. - Emilija iškart ėmė atsiprašinėti, sakė jau mano žmonai Editai vakar prisipažinusi, kad vieną mūsų paukštį išsivirė, prašė nepykti.
Dabar, kai šia istorija susidomėjo policija, Emilija parašė paaiškinimą, jog G. Baguževičius jai liepęs eiti kartu su juo nedavęs nė apsiauti. Ji sako prašiusi jos nemušti, o Gintaras į tai: "Mušti nemušiu, bet tokią sarmatą padarysiu, kad daugiau į svetimą gerą pažiūrėti nenorėsi". Ir liepė keliais ropoti per kaimą, prie kiekvienos sodybos stabtelėjus garsiai pasakyti atgailos žodžius. Beropojant suplyšo kelnės, o keliai ir kojų nagai nusidaužė iki kraujo. Nušliaužusi pusę atstumo - maždaug puskilometrį - Mylė paklausė Gintaro - ar jis neprieštarautų, kad ji rankas nebe pamaldžiai laikytų, o galėtų jomis remtis į žemę. Kaimynas mielai leidęs, tad ji likusį puskilometrį ropojo keturiomis, toliau atgailaudama prie kiekvienos trobos. Buvo šeštadienio rytas, tad egzekuciją matė visas kaimas, kai kas net iš laukų atbėgo pasigrožėti. Apvalant sąžinę nukentėjo kojos - po atgailos nukentėjėlė sako dvi savaites dėl sutinusių kojų negalėjusi pakilti iš patalo, kaimynės nešiojusios alijošiaus kompresus. Dabar žaizdos sugijusios, ant kelių likę vos pastebimi randai.
- To betrūko, kad vagilė mane kaltintų padarius nusikaltimą - savivalę? - G. Baguževičius apie kaimynės atgailą turi kiek kitokią nuomonę. - Prisipažinusi, kad sudorojo mano kalakutą E. Dapkienė pati ėmė atsiprašinėti, panoro šliaužti keliais, maldauti manęs ir žmonių atleidimo, kad tik apsieitume be policijos. Aš netrukdžiau ropoti, ėjau šalia, tačiau visos kalbos, jog priverčiau jėga - nesąmonė. Argi nekaltą, sveiko proto žmogų plikomis rankomis priversi šliaužti? Man tas jos ropojimas buvo visai ne pramoga, jokio malonumo, kad kaimynei teko taip skaudžiai atgailauti, tačiau kitos išeities nėra - kaip kitaip vagis išauklėti? Negi iš bado vogė? Gi jos sugyventinis Julius, beje labai neblogas ir darbštus žmogus, turi darbą bendrovėje. O jei maisto vaikams pritrūksta, gal reikėtų susimąstyti apie savo gyvenimo būdą?!
Norėjome E. Dapkienės pasiteirauti, kas privertė šliaužti keliais: kaimynas ar pačios sąžinė, tačiau nukentėjėlė atsisakė į savo "alytnamį"įsileisti "Akistatos" korespondentą.
Policija bylos nebūtų kėlusi...
Kieno pusėje teisybė paprašėme pakomentuoti Pakruojo rajono PK Kriminalinės policijos vadovą komisarą inspektorių Dalių Prakuraitį.
- Mes tik prieš kelias dienas sužinojome apie įvykį Šukioniuose ir pradėjome tyrimą, - kalbėjo pareigūnas. - Jis dar nebaigtas, todėl dar negaliu pasakyti, ar G. Baguževičius bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už savivalę. E. Dapkienė jau apklausta, tačiau kaimiečiai nenori liudyti - visi ginasi nematę.
Pareigūnas pridūrė, jog Lietuva demokratinė valstybė, kurioje vykdyti teisingumą patikėta įstatymams ir teismui, tad būtų negerai, jei žmonės pradėtų vagims rengti linčo teismus. Ar neatsitiks, kad nukentės nekaltas?
D. Prakuraitis taip pat paaiškino, jog G. Baguževičius neteistas, nėra policijos operatyvinėse įskaitose, niekada niekuo neįtarinėtas.
- Ką būtume darę, jei G. Baguževičius būtų parašęs pareiškimą dėl kaimynės pavogto kalakuto? - susimąstė komisaras inspektorius. - Kadangi vagystė smulki, tai yra padaryta žala mažesnė už vieną minimalaus gyvenimo lygį (125 litus - red. past.), E. Dapkienei baudžiamoji byla nebūtų keliama. Jei būtų įrodyta kaltė, vagilė būtų buvusi nubausta administracine bauda nuo 300 iki 700 litų ir, žinoma, įpareigota atlyginti žalą.
"Akistatos" žiniomis, E. Dapkienė nei turto, nei darbo neturi, tad jai baudas skirk neskyręs - iš neturtėlio nieko nepeši. Atvirkščiai - nubaustajam beturčiui nemokant baudos ji pakeičiama trumpu adminstraciniu areštu, todėl tokius nubaustuosius visuomenei dar reikia areštinėse šildyti bei šerti. Lietuvoje norinčiųjų vietoje baudos pasėdėti daboklėse tiek daug, kad jiems reikia laukti eilėse, ypač žiemą. Pasėdėjus ilgiausiai mėnesį nurašomos bet kokio dydžio baudos, ir beturtis vagis gali toliau sau ramiai vogti daiktus, svarbu neviršyti 125 litų sumos.
Gandas apie šią istoriją jau sklinda per Lietuvą nepalikdama abejingų. Vietinis laikraštis, paskelbęs apie atgailaujančią vagilę kruvinais keliais, susilaukė labai daug žmonių skambučių. Visi be išimčių sveikina Gintarą.
P.S. Atsisveikindamas G. Baguževičius korespondentui pasakė, jog kol jo namai stovi Šukioniuose, kaime bus tvarka. "Akistatos" žiniomis, Šukioniai - doras kaimas - jame gyvena apie 300 žmonių, iš kurių tik 3 - 4 linkę vogti. Ir tie patys daugiausiai nusikalsta svetimuose kaimuose.
