Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Galima tik spėlioti, kuo remdamasi teismo psichiatrų komisija vertina, ar sunkų nusikaltimą darydamas asmuo suprato savo veiksmus, ar tokio savo elgesio visiškai nesuvokė. Kaip matyti, psichiatrų nė kiek nedomina teisėsaugininkų surinkti įrodymai, kaip po brutalios žmogžudystės "nesuprantantys, ką padarė" nusikaltėliai naikina įkalčius - degina aukos krauju išteptus savo rūbus, laužo ar slepia žudymo įrankius, slapstosi nuo pareigūnų, sugalvoja alibį...
Jei tik paaiškėja, kad iki nusikaltimo padarymo banditas turėjo šiokių tokių psichikos sutrikimų, dažniausiai lengva ranka pasirašomos išvados, neva jis nesuvokė savo veiksmų, taigi ir negali už juos atsakyti. Kitaip sakant, tokie asmenys pripažįstami esantys nepakaltinami ir teismo nuo bausmės atleidžiami. Jiems dažniausiai skiriamas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje. Kiek toks gydymas trunka, visi žinome: daugiausia - kelerius metus. Ir neva pasveikęs pavojingas banditas vėl atsiduria laisvėje, daro naujus sunkius nusikaltimus...
Įkalčius bandė sunaikinti ugnyje
Pelėdnagių seniūnijai (Kėdainių rajonas) priklausančio Vainiūnų kaimo gyventojas Gintaras O. (23 m.) itin žiauriai nužudė Užkapių kaime gyvenusią Eleną Visockienę, tačiau baudžiamosios atsakomybės išvengė. Jaunas vyras buvo pripažintas nepakaltinamu ir nukreiptas priverstiniam gydymui (griežtojo stebėjimo sąlygomis) į psichiatrijos ligoninę.
Gintaras s, už tai gaudavo pavalgyti bei pinigų. Kartais Elena svečią sušelpdavo iš gailesčio, nes žinojo, kad jis - ligotas, o tokiems, kaip žinia, labai sunku, gal net neįmanoma susirasti nuolatinį darbą.
Jei vidutinio laipsnio protinį atsilikimą turėjęs vyras būtų nuolat vartojęs skiriamus vaistus ir laikęsis gydytojo psichiatro rekomendacijų, ši tragedija greičiausiai niekada nebūtų nutikusi. Deja, psichikos ligonis labiau mėgo ne raminamąsias tabletes, o alkoholį. Išgėręs svaigalų, Gintaras O. tapdavo neprognozuojamo elgesio - visi traukdavosi jam iš kelio.
Pernykštės gegužės vakarą Gintaras O. pas E. Visockienę užsuko būdamas kaip reikiant įkaušęs. Dabar jau niekas nesužinos, kaip buvo iš tikrųjų, tačiau vėliau pareigūnams Gintaras O. teisinsis ant Elenos supykęs vien dėl to, kad ši papriekaištavusi dėl per didelio jo girtavimo. Įsižeidęs svečias trobos šeimininkę ėmęs be gailesčio daužyti kumščiais, paskui bandęs pasmaugti, subadęs peiliu, galiausiai apmėtęs akmenimis.
Didžiulių kraujosruvų išmarginta negyva nukentėjėlė buvo rasta šalia kelio Šėta - Beinaičiai - Lukšiai. Dar kiek tolėliau kriminalistai aptiko laužavietę, kurioje mėtėsi drabužių likučiai. Kaip netrukus paaiškėjo, E. Visockienės trobą įsibrovėlis bandė padegti, tačiau vien laimingo atsitiktinumo dėka namas nesupleškėjo - rastos tik apdegusios virtuvės užuolaidos, susmilkusi medžiaginė pertvara, atsuktas dujų baliono čiaupas...
Įrodymų priremtas Gintaras O. prisipažino E. Visockienę nužudęs, o trobą, siekdamas nuslėpti įkalčius, padegęs. Psichikos ligonis stebėjosi, kodėl ugnis taip ir neįsiliepsnojo - gerai prisiminė atsukęs dujų čiaupą, vadinasi, turėjo įvykti galingas sprogimas... Tačiau to sprogimo nebuvo.
Itin svarbų įkaltį - aukos krauju aptaškytą savo striukę - Gintaras O. bandė sunaikinti netoli E. Visockienės sodybos įkūręs didelį laužą. Bandito nelaimei, laužas irgi paslaptingai užgeso, o striukės likučiai liko nesudegę.
Itin svarbiu įrodymu, kad E. Visockienės žudikas - Gintaras O., tapo netoli šios laužavietės surastų degtukų DNR ekspertizė. Paaiškėjo, kad jie buvo paliesti Gintaro O.
Per ikiteisminį tyrimą įtariamasis davė parodymus vietoje ir nuosekliai papasakojo, kaip žudė, kaip naikino nusikaltimo įkalčius, ką ruošėsi sakyti, jei pričiuptų policijos pareigūnai.
Nepaisant to, teismo psichiatrų komisija nusprendė, kad Gintaras O. nesuprato, ką darė, ir jį nuo atsakomybės atleido. Psichikos ligonis bus priverstinai gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežtojo stebėjimo sąlygomis.
Apiplėšė ir nužudė tetą
Psichiatrų dėka grotų pavyko išvengti ir Panevėžio rajone, Bernatonių kaime, gyvenusiam Vilmantui G. (41 m.). Anksčiau už vagystę jau teistas vyras kažkodėl buvo pripažintas nepakaltinamu ir išsiųstas ne į pataisos namus, o į ligoninę.
Vieną praėjusios žiemos pavakarę Vilmantas G. pasibeldė į Bernatoniuose gyvenančios tetos Modestinos Žėkienės trobą. Kadangi sūnėnas dažnai čion užsukdavo, tetai padėdavo atlikti ūkio darbus, ši, nieko bloga nepagalvojusi, svečią įsileido vidun.
Spėjama, jog tuo metu buvęs neblaivus Vilmantas G. ant tetos užpyko dėl to, kad negavo pinigų. Jis moterį žiauriai sumušė (teismo medicinos ekspertas vien velionės galvoje aptiko net 12 kirčių plaktuku!) ir, pagrobęs per pusantro šimto litų, pasišalino.
Žudikas, nepastebėjęs, kad jo kelnės kruvinos, patraukė tiesiai į kaimo alaus barą. Čia jį ir sulaikė atvykę policijos pareigūnai.
Tik po M. Žėkienės nužudymo atsirado girdėjusių šios moters skundų, kad, būdamas neblaivus, sūnėnas ją skriaudžiąs, užgauliojąs, reikalaująs pinigų.
Vilmantas G. buvo skirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Ekspertai psichiatrai pateikė išvadą, jog vyriškis turi psichikos sutrikimų, todėl nesupranta savo veiksmų, tai yra esąs nepakaltinamas.
Grasinimus įvykdė
Uteniškis Stanislovas I. (54 m.) - irgi vienas iš tų, kuriems buvo suteikta psichiatrų "malonė".
Būdamas girtas, vieną pernykščio sausio vakarą jis kone šešias valandas kumščiavo, spardė bei pagaliais daužė savo žmoną Zitą. Darbavosi tol, kol užmušė... Teismo medicinos ekspertas ant velionės kūno aptiko beveik keturiasdešimties kirčių paliktas žymes. Buvo konstatuota ir tai, jog moteris mirė kęsdama didžiules kančias.
Psichikos negalią turintis, todėl nemažą invalidumo pensiją gaunantis Stanislovas I., kaimynų žodžiais, pastaruosius tris mėnesius gėrė, kaip sakoma, be išeiginių. Ir beveik kiekvieną dieną mušdavo savo žmoną. Zita, kaip teisme tvirtino liudytojai, nuo psichikos ligonio "gaudavo į kaulus" visą gyvenimą, tačiau paskutiniu metu vyras buvo ypač agresyvus. Zita aplinkiniams ne kartą ir ne du buvo užsiminusi, jog, būdamas neblaivus, vyras ją ne tik žiauriai kankina, bet ir grasina nužudysiąs. Žmona pamišėliui buvo tarsi priemonė, daiktas, ant kurio buvo galima išlieti nežinia dėl kokių priežasčių jo viduje susikaupusį pyktį... Tačiau kad ir kaip vargšė moterėlė kentėjo, į policiją nesikreipė nei žodžiu, nei raštu. Matydami begalinį moters nuolankumą, šioje šeimoje vyraujančiai agresijai buvo abejingi ir kaimynai.
Tą vakarą Stanislovas I. žmoną užpuolė būdamas visiškai girtas. Tačiau, kaip matyti, jam užteko jėgų Zitą mirtinai užtvatinti. Už ką taip žiauriai susidorojo su savo žmona, Stanislovas taip ir nepaaiškino. Nedorėlis visą kaltę suvertė alkoholiui, dėl kurio poveikio esą neprisiminė, dėl ko tąvakar tarp jų kilo konfliktas.
Kadangi Stanislovas I. - nuolatinis psichikos sveikatos centro pacientas, jam buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Ambulatorinės ekspertizės nepakako - teko skirti papildomą, stacionarinę.
Kaip Panevėžio apygardos teismo posėdyje pareiškė Teismo medicinos instituto Utenos ekspertinio skyriaus ekspertė psichiatrė Zoja Petuchovskaja, sunkaus nusikaltimo darymo metu minėtas pilietis sirgo lėtine psichikos liga, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų. Psichiatrė rekomendavo Stanislovą I. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti - taikyti tik priverčiamąsias medicinines priemones. Beje, minėta psichiatrė pareiškė, esą dėl fizinės negalios šis uteniškis nebekelia pavojaus aplinkiniams, todėl gali būti gydomas ne griežtojo, o bendrojo stebėjimo sąlygomis (tai reiškia, jog ligonis gali kada panorėjęs iš gydymo įstaigos išvykti, apsilankyti namuose, ir panašiai).
Remdamasis tokia psichiatrų komisijos atstovės išvada ir rekomendacijomis, teismas taip ir padarė: pavojingą žmogžudį nukreipė į psichinės sveikatos priežiūros įstaigą priverstiniam gydymui bendrojo stebėjimo sąlygomis. Gali būti, jog jau po pusmečio šis pilietis iš psichiatrijos ligoninės bus išrašytas kaip pasveikęs...
