Už grotų - nekaltas? Nuteistasis Astai Andrulienei atsiuntė laišką, kuriame nurodė tikrąjį jos vyro žudiką!
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Pernai, gruodžio viduryje, rašėme apie tauragiškės Astos Andrulienės kančių kelius įvairių instancijų teismuose, bandant įrodyti, kad su jos vyro Arvydo Andrulio nužudymu (šis tauragiškis buvo nušautas 2000-ųjų rugpjūtį) yra tiesiogiai susijęs ir buvęs A. Andrulio kontrabandinio cigarečių verslo partneris, Tauragės miesto gyventojas Mindaugas Hiršas - ne tik nuteistasis Dmitrijus Mežovas.
Kaip žinia, tuometinis Tauragės rajono apylinkės prokuroras Nikolajus Builisovas įtarimus dėl tyčinio nužudymo buvo pateikęs ir M. Hiršui, ir D. Mežovui. Tačiau bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, jog kaltas tik vienas iš šių asmenų - D. Mežovas. M. Hiršas buvo išteisintas.
Nesutikdama su tokiu apygardos teismo nuosprendžiu, Asta Andrulienė parašė skundą Apeliaciniam teismui. Nukentėjusioji rašė įtarianti, jog būtent M. Hiršas organizavo jos vyro A. Andrulio tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (dėl savanaudiškų paskatų). Pasak A. Andrulienės, M. Hiršas taip galėjo pasielgti, siekdamas išvengti skolos sugrąžinimo (našlės tvirtinimu, M. Hiršas josios vyrui buvo skolingas 20 000 Vokietijos markių) bei keršydamas už M. Hiršo žmonos vardu registruoto apynaujo automobilio sudeginimą.
Vis keitė parodymus
Priminsime, jog, sučiuptas kriminalistų, tuometinis M. Hiršo asmeninis vairuotojas Dmitrijus Mežovas pareiškė, kad A. Andrulį iš anksto įsigytu šaunamuoju ginklu nušovė pats M. Hiršas. Iškart po to žudikas ginklą esą paslėpė miške. Vėliau D. Mežovas parodymus pakeitė: pranešė, jog M. Hiršas parūpino pistoletą, o mirtinus šūvius paleido, po to pistoletą miške paslėpė jis pats (D. Mežovas). Beje, nors šio ginklo ne vieną kartą buvo kruopščiai ieškoma, jo surasti taip ir nepavyko.
Klaipėdos apygardos teismo posėdyje D. Mežovas ėmė kalbėti dar kitaip: neva tą dieną jis, besiaiškindamas A. Andrulio pinigų praradimo aplinkybes, su šiuo vyriškiu apsipyko; kai susinervinęs A. Andrulis išsitraukė šaunamąjį ginklą, D. Mežovas šį pistoletą iš A. Andrulio atėmė ir dėl staiga apėmusio išgąsčio bei didelio susijaudinimo vieną po kito paleido penkis šūvius, po to dar vieną, kontrolinį - į nušautojo A. Andrulio galvą...
Nebuvo dėl ko pyktis?
Atkreipiame skaitytojo dėmesį į tai, jog iš byloje esančios medžiagos galima prieiti išvadą, kad iki šios tragedijos A. Andrulis ir D. Mežovas buvo, kaip sakoma, pažįstami tik iš matymo, tuo tarpu net pats M. Hiršas yra patvirtinęs, jog jį su A. Andruliu siejo verslo ryšiai. M. Hiršas buvo pripažinęs ir tai, jog 2000-ųjų vasarą Vokietijoje jis tarpininkavo A. Andrulio susitikimui su kitais asmenimis, užsiimančiais tabako gaminių kontrabanda, o po kurio laiko A. Andrulis jam esą ėmė reikšti "nepagrįstas pinigines pretenzijas" (M. Hiršas prisiekinėjo, jog A. Andruliui nebuvo skolingas nė lito).
M. Hiršas teisme tvirtino D. Mežovui nedavęs jokio nurodymo susidoroti su A. Andruliu, neigė žadėjęs pastarajam už tai atsilyginti. O tai, kad D. Mežovas per pirmąsias apklausas davė M. Hiršui nenaudingus parodymus, pastarasis tai laikė tik paprasčiausiu šmeižtu (kad M. Hiršą apkalbėjęs, teisme prisipažino ir pats D. Mežovas, tačiau kodėl taip pasielgė, nepaaiškino).
Kaip galima manyti, Klaipėdos apygardos teismas, tirdamas šią bylą, per daug nesismulkino - nesiaiškino nei kodėl D. Mežovas M. Hiršo naudai pakeitė parodymus, nei kieno užsakymu tardymo izoliatoriuje esančiam D. Mežovui buvo daromas psichologinis spaudimas (D. Mežovas izoliatoriuje net bandė nusižudyti!), nei kas ir dėl kokios priežasties sudegino M. Hiršo žmonai priklausiusį automobilį... Buvo nueita trumpiausiu keliu - kaltę prisiėmęs D. Mežovas nuteistas, o M. Hiršas - išteisintas.
Skundą atmetė
Ši baudžiamoji byla Apeliaciniame teisme buvo išnagrinėta dar kartą. Iš naujo buvo apklausiami nuteistasis D. Mežovas, nukentėjusioji A. Andrulienė, išteisintasis M. Hiršas; į teismo posėdžius pakviesti ir įdėmiai išklausyti liudytojai; prijungta prie bylos ir įvertinta pateikta rašytinė medžiaga. Tačiau, viską apibendrinusi, teisėjų kolegija nukentėjusiosios skundą nusprendė atmesti.
Mat nors teisėjų kolegija pripažino, kad tarp A. Andrulio ir M. Hiršo galėjo būti nesutarimų dėl pinigų, tačiau, kaip teigiama šio teismo nutartyje, "jokių aplinkybių, kad būtent M. Hiršas organizavo ir, bendrininkaujant su D. Mežovu, dalyvavo A. Andrulio nužudyme, apklausiami asmenys faktiškai nenurodė".
Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, "nepagrįstu laikytinas ir teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių siekiant surasti, ištirti bei įvertinti kitus bylai reikšmingus įrodymus". Mat teismas, kolegijos nuomone, "privalo įvertinti šalių pateiktus įrodymus, tačiau ne juos rinkti".
Beje, prokuroro apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad D. Mežovas su A. Andruliu asmeniškai pažįstamas nebuvo, jiedu vienas kitam jokių įsipareigojimų neturėjo, todėl motyvo nužudyti A. Andrulį D. Mežovas, išeitų, neturėjo - tai padarė tik įtakojamas M. Hiršo. Kolegijos nuomone, "šis teiginys vertintinas tik kaip prielaida, o ne kaip M. Hiršo kaltės įrodymas". Jokių kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad su A. Andrulio nužudymu yra susijęs ir M. Hiršas, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra. Vadinasi, nukentėjusiosios skunde išdėstytos pretenzijos - atmestinos.
Tokio turinio Apeliacinio teismo nutartį Asta Andrulienė gavo vos prieš keletą dienų. Moteris ryžtingai patikino rankų nenuleisianti - rašysianti skundą paskutinei teisminei instancijai - Aukščiausiajam Teismui. Ji sakė ramiai gyventi galėsianti tiktai tada, kai visi asmenys, susiję su jos vyro nužudymu, atsidurs už grotų.
Laiškas iš... nuteistojo
Atkaklios moters viltį, kad teisybę nustatyti vis dėlto pavyks, sužadino neseniai gautas laiškas. Jį Astai Andrulienei parašė... nuteistasis Dmitrijus Mežovas.
- Pirmiausia noriu pasakyti, kad aš, D. Mežovas, jūsų vyro tikrai nežudžiau ir kad prokurorai sako, jog M. Hiršas nužudė Andrulį mano rankomis - taip pat netiesa, - rašė D. Mežovas. - Tikroji tiesa yra tokia: jūsų vyrą nužudė Mindaugas Hiršas, o viskas buvo taip, kaip aš buvau sakęs pirminiuose parodymuose.
Toliau D. Mežovas smulkiai išdėsto, ką veikė ir su kokiais asmenimis tą dieną buvo susitikęs. D. Mežovas, M. Hiršas ir dar vienas bendras pažįstamas, toksai V. Gerčas, pusiaudienį esą buvo užsukę į barą "pažaisti kortomis ir išgerti alaus". Ten M. Hiršas D. Mežovui esą užsiminęs, jog "Dešrius" (tokią pravardę turėjo A. Andrulis) prašąs grąžinti pinigus, kuriuos M. Hiršas iš jo paėmęs Vokietijoje, ir kad ta suma siekianti 20 000 Vokietijos markių; M. Hiršas D. Mežovui tuomet dar esą pasakęs, jog "Dešrius" su tokiu Petru Bikneriu buvo atvažiavęs aiškintis dėl tų pinigų ir jie laiptinėje susistumdę, mat Hiršas pareiškęs, kad pinigų "Dešriui" negrąžins... Po kelių dienų esą buvo padegtas Ingos Hirš (Mindaugo Hiršo žmonos) automobilis, ir Mindaugas Hiršas pasakęs, kad tai "Dešriaus" darbas. Bare M. Hiršas esą užsiminęs, jog "Dešrius" už negrąžintus pinigus jam keršysiąs ir toliau, ir jei esą tai tęsis, M. Hiršas jį atseit "nup... nuo vaizdo", nes "nebus žmogaus - nebus ir problemų".
Kaip toliau rašoma laiške, pakeliui iš baro į M. Hiršo namus jie sutiko savo golfuku važiuojantį A. Andrulį. M. Hiršas vairuotojui D. Mežovui įsakė apsisukti ir "Dešrių" pavyti. Pasak D. Mežovo, M. Hiršas su A. Andruliu kalbėjosi labai trumpai. Greitai sugrįžęs į savo automobilį, M. Hiršas įsakė važiuoti kuo toliau nuo miesto. "Dešrius", D. Mežovo teigimu, važiavo iš paskos. Kai prie Tauragės keramikos gamyklos "Dešrius" sustojo, stabdį paspaudė ir D. Mežovas. Tada, pastarojo teigimu, M. Hiršas iš po automobilio sėdynės išsitraukė pistoletą, jį užtaisė ir išlipo (mašinoje liko sėdėti tik vairuotojas D. Mežovas ir V. Gerčas).
Kaip toliau rašė D. Mežovas, M. Hiršas ir A. Andrulis kalbėjosi apie 15 minučių. Po to pasigirdo garsas, panašus į sprogimą. Įšokęs į saloną, M. Hiršas paliepė D. Mežovui skubiai važiuoti ir prasitarė "užvertęs" "Dešrių". Miške, kaip sakė supratęs D. Mežovas, M. Hiršas paslėpė pistoletą ir vairuotojui įsakė grįžti į miestą. Tiek D. Mežovui, tiek kartu važiavusiam V. Gerčui M. Hiršas, D. Mežovo teigimu, paliepė laikyti liežuvius už dantų.
Po šio įvykio visi nuvažiavo pas M. Hiršą, kur padėjo šeimininkui įstatyti išdužusį balkono stiklą.
- Dar noriu pasakyti, kad su tuo pačiu pistoletu M. Hiršas buvo gąsdinęs ir Sigį Kaminskį, - toliau rašė D. Mežovas. - Manau, kad Sigis tai galėtų patvirtinti teisme. Taip pat manau, kad jums, Asta, ir teismui bus įdomu, kodėl aš, D. Mežovas, pakeičiau teisme parodymus, per kuriuos dangsčiau M. Hiršą, o visą kaltę prisiėmiau sau. Paaiškinu: kada ir aš, ir Hiršas buvome uždaryti į Šiaulių tardymo izoliatorių, mudu buvome ne kartą susitikę. Hiršas mane prigąsdino, kad man sugadins gyvenimą, jei nepakeisiu parodymų jo naudai, taip pat jis man pasakė, kad jei aš pakeisiu parodymus teisme jo naudai, tai jis man duos 30 000 eurų ir manimi rūpinsis, kol aš sėdėsiu, taip pat rūpinsis, kad gaučiau mažesnę bausmę. Bet dabar aš supratau, kad jis mane apgavo, todėl rašau jums šį laišką ir sutinku duoti parodymus Aukščiausiajame Teisme. Šie mano parodymai yra duoti ir tyrimo metu, taip pat buvau nurodęs ir akistatos metu. Andrulį nužudė Hiršas - tokia yra tikroji tiesa.
Šviesa tunelio gale?
- Kaip neprisiminsi, jis su savo melagystėmis mums tiek nervų prigadino, - "Akistatos" žurnalistei atvirai pasakė Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Vigantas Armonas, kai pasiteiravome, ar pareigūnas dar pamenąs penkerių metų senumo bylą ir pagrindinį jos herojų, savo prieštaringais parodymais "visas kortas sumaišiusį" Dmitrijų Mežovą.
Pasak prokuratūros vadovo, jau pirmosiomis Arvydo Andrulio žmogžudystės tyrimo dienomis pareigūnams daug kas paaiškėjo, tam tikri įtarimai pasitvirtino ir tyrimo eigoje, deja, kaip žinome, teismas nusprendė kitaip...
Vyriausiasis prokuroras V. Armonas prasitarė galįs tik apgailestauti, jog teisminis tyrimas "D. Mežovo dėka" pakrypo į visai kitą pusę ir išdėstė, kodėl, jo nuomone, atsitiko būtent taip.
Iš korespondentės sužinojęs, kad Dmitrijus Mežovas Astai Andrulienei parašė laišką, kuriame nurodė neva tikrąjį josios vyro žudiką ir smulkiai išdėstė visas nusikaltimo detales, prokuroras nustebo ir, be abejo, apsidžiaugė.
- Ačiū Dievui, pagaliau tam piliečiui prašvito protas, - padarė išvadą pareigūnas.
Astai Armonienei perduodame rajono apylinkės prokuratūros vadovo pasiūlymą kuo skubiau pas jį atvykti (žinoma, turėti ir D. Mežovo atsiųstą laišką). Esą su kolegomis iš generalinės prokuratūros būtų aptartas veiksmų planas, ir, ko gero, Arvydo Andrulio nužudymo tyrimas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, būtų pradėtas iš naujo. Taigi, kaip galima spėti, šviesa tunelio gale jau ryškėja...
