Per trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje padidėjo 1,3 procento, paskelbė Statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis priskaičiuotas darbo užmokestis šalies ūkyje, neskaitant individualių įmonių, trečiąjį ketvirtį sudarė 1 127,4 lito ir, palyginus su antruoju ketvirčiu, padidėjo 14 litų, o palyginus su pirmuoju - 38,5 lito.
Analitikai statistika nepasitiki
Analitikai atsargiai vertina Statistikos departamento pateiktus duomenis. "Skeptiškai vertinčiau privataus sektoriaus darbo užmokesčio statistiką, juolab kad jis tampa nelabai aktualus - jį vis labiau ima užgožti privataus sektoriaus pajamos kitomis formomis - pavyzdžiui, autorinis atlyginimas, patentininkų pajamos, atlyginimas vokeliuose ar natūra ir panašiai. Dėl šių priežasčių darbo užmokesčio dinamika prastai atspindi pajamų augimą privačiame sektoriuje. Pažvelkime - darbo užmokesčiui praktiškai nedidėjant, ekonomika šuoliuoja į priekį, namų vartojimas auga ir drauge smarkiai didėja indėliai, o tai veda į konfliktinę išvadą - kažkuris iš rodiklių neatitinka realybės. Įtariu, kad realybės neatitinka skelbiami privataus sektoriaus darbo užmokesčio duomenys", - pabrėžė Eltai Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.
Anot pareigūno, užsienio valstybėse darbo užmokestis sudaro didžiąją dalį namų ūkių pajamų, o Lietuvoje - vis mažėjančią.
Statistikos skelbiamus rodiklius skeptiškai vertina ir Vilniaus banko analitikas Gitanas Nausėda.
"Klausimas, ar atitinka atlyginimo dydis faktiškai gaunamą atlyginimo dydį. Tikrai ne. Ne paslaptis, kad dalis žmonių gauna atlyginimą vokeliuose. Antra, dalis žmonių, apie penktadalį, jeigu tikėtume statistikais, gauna minimalų atlyginimą. Tuo irgi sunku patikėti. Tačiau lyginant dinaminius rodiklius, nors ir netikslus darbo užmokesčio rodiklis, neparodantis viso neoficialiai išmokamo atlyginimo, atspindi tendencijas, - sako G. Nausėda.
Turtingiausi sostinėje
Tačiau dauguma Lietuvos gyventojų vis tiek nejaučia nei atlyginimo didėjimo, nei to, ką teigia statistika - šalies ūkio būklės gerėjimo. Įvairios kitos apklausos rodo, kad maždaug trečdalis žmonių neturi jokių santaupų ir gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo ar nuo pašalpos iki pašalpos. Iki šiol tik mažą atlyginimo dalį žmogus gali skirti pramogoms ir kelionėms, nes pusę gaunamų pajamų suryja pilvas, o per 30 procentų - būsto išlaidos ir apsirengimas. "Spinter" atliktos ir "Veide" paskelbtos apklausos rezultatai liudija, kad net 65,7 procentų žmonių yra nepatenkinti savo darbo užmokesčiu, dar 15,2 procento yra bedarbiai ir tik 8,3 procento uždarbiu patenkinti. "Nors einame į Vakarus, Lietuvos visuomenės struktūra vis dar tebėra tokia pati kaip Rusijoje", - tvirtina Darbo ir socialinių turimų instituto direktorius profesorius Algis Šileika. Vakaruose apie 70 procentų gyventojų save gali priskirti viduriniajam sluoksniui, o Lietuvoje tokių vos 13 procentų "Baltijos tyrimų" duomenimis, viduriniajai klasei Lietuvoje priklauso kiek daugiau - 20 procentų gyventojų. Daugiausia tai jauni išsimokslinę žmonės, ministerijų ir departamentų tarnautojai arba verslininkai. Jų pajamos vienam šeimos nariui yra apie 2 000 litų, jie pinigus gali leisti per daug netaupydami. Didžioji dalis šių žmonių gyvena Vilniuje. Apskritai Vilnius visa galva lenkia kitus miestus. Už tą patį darbą Vilniuje mokama apie 30 procentų daugiau nei kokiame rajono centre ir apie 10 procentų daugiau nei Kaune ar Klaipėdoje.
Menas pragyventi iš pensijos
Sunkiausia pragyventi bedarbiams ir pensininkams. Mieste didžioji dalis bedarbių yra vyresniojo amžiaus žmonės, o kaime - jaunimas. Trisdešimtmečiai iš kaimo arba priversti važiuoti į Skandinaviją skinti braškių, arba gimdyti vaikus ir gyventi iš pašalpų. Tie patys skandinavai, kuriems mes skiname braškes, padeda kovoti su skurdu ir Lietuvoje. Labdarai kaimiečiams yra išdalinta ne viena telyčaitė. Ją užauginus veršiuką teks atiduoti kitam skurdžiui. Taip bent keliems gyvenimas pašviesės. O kiti? Kiti lauks, kol Vyriausybė atsiskaitys bent su apgautaisiais. 1994 metų liepos 18-ąją priimtas įstatymas dirbantiems pensininkams nemokėti visos, o tik dalį pensijos, nors ir kelis kartus taisytas, prieštaravo Konstitucijai. Dabar Vyriausybė skubos tvarka pritarė Pensijų įstatymo pataisoms ir pensijas žada mokėti visiems dirbantiems pensininkams bei neįgaliesiems. Kol kas neaišku ar bus atsiskaityta už padarytą skriaudą ir ar iš viso tai neliks priešrinkiminiu triuku.
