Su virusinių hepatitų problema pasaulyje susiduria milijonai žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, hepatito C virusu yra užsikrėtę 1-3 proc. pasaulio gyventojų. Tai - sunkiausia hepatito forma, nes didelė rizika susirgti lėtine kepenų ciroze ir kepenų vėžiu. Hepatitas C vadinamas "tyliuoju žudiku", nes ligos dažnai nelydi jokie simptomai, tuo tarpu virusas organizme atlieka griaunamąjį darbą. Didelę baimę kelia informacijos apie šią palyginti neseniai, prieš keliolika metų, atrastą ligą stoka. Kad paneigtume baimes, kurias kelia hepatitas C, kalbamės su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės gydytoja infektologe Violeta Kanišauskiene.
- Kas tai per liga, ar ji dažnai pasitaiko Lietuvoje?
- Hepatitas C yra kepenų uždegimas, kurį sukelia virusas. Hepatito C virusas anksčiau buvo vadinamas "nei A, nei B hepatito". Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 150 susirgusiųjų ūminiu hepatitu C. Manoma, kad Lietuvoje turėtų būti per 60 tūkst. infekuotų gyventojų. Didžioji ligonių dalis iki šiol apie tai nežino, nes gerai jaučiasi ir į gydytojus nesikreipia.
- Ką pažeidžia hepatito C virusas?
- Hepatito C virusas, patekęs į žmogaus organizmą, pažeidžia kepenis. Kepenys yra labai svarbus žmogaus sveikatai organas, atliekantis apie 500 įvairiausių gyvybinių funkcijų. Kepenų veiklos negali pakeisti nė vienas kitas organas, žmogus be kepenų negali gyventi.
- Kokiais būdais galima užsikrėsti, kaip žmogui suprasti, kad jame jau gyvena šis virusas?
- Hepatitas C perduodamas per kraują. Didelė rizika užsikrėsti ūminiu hepatitu C yra narkomanams, vartojantiems intraveninius narkotikus, taip pat asmenims, anksčiau sirgusiems lytiniu keliu plintančiomis ligomis, dažnai keičiantiems sekso partnerius, patyrusiems kraujo perpylimą iki 1993 metų, naudojantis kito asmens daiktais (žirklėmis, švirkštais, skutimosi peiliukais ir pan.), tatuiruojant odą, veriantis auskarus ir asocialiems asmenims. 40 proc. atvejų užsikrėtimo šaltinis lieka nežinomas.
Virusinis hepatitas C gali būti ūminis ir lėtinis. Kartais ūminiu hepatitu persergama be geltos požymių net nežinant, o negydomas hepatitas C gali komplikuotis kepenų ciroze ar kepenų vėžiu. Lėtinio virusinio hepatito simptomai dažnai būna visiškai nežymūs, todėl žmogus ilgą laiką nekreipia dėmesio į ligą. Net 60 - 80 proc. ligonių, sergančių hepatitu C, bloga sveikata visai nesiskundžia. Kitiems gali pasireikšti į gripą panašūs negalavimai: bendras silpnumas, karščiavimas, pilvo skausmai, apetito stoka, pykinimas, skrandžio skausmai ir pan. Tokia būsena gali tęstis su pertraukomis - žmonės jaučiasi gerai, niekuo nesiskundžia, nėra priežasties kreiptis į gydytojus. Todėl pasitaiko, jog klinikiniai ligos požymiai išryškėja po 10 - 20 metų, tačiau jau esant kepenų cirozei. Netinkama mityba, alkoholio vartojimas, kitos ligos dar pagreitina kepenų funkcijos nepakankamumo komplikacijas.
- Ar įmanoma išgydyti šią klastingą ligą?
- Ši liga gydoma. Svarbų vaidmenį gydyme atlieka savalaikė ligos diagnostika: šiuolaikiniai metodai leidžia tiksliai nustatyti viruso rūšis ankstyviausioje ligos vystymosi stadijoje. Gydant ir pasiekus pagerėjimo stadiją šie ligoniai gyvena pilnavertį gyvenimą. Labai gaila, bet vakcinos, apsaugančios nuo hepatito C nėra, kadangi žmogaus organizmas nepajėgus gaminti antikūnų visiems hepatito C genotipams, o tai sunkina vakcinos sukūrimą bei gydymą.
Esant lėtiniam virusiniam C hepatitui, skiriami specialūs antivirusiniai vaistai. Gydymas dažniausiai trunka nuo pusmečio iki metų - priklausomai nuo viruso tipo. Jei nutraukus gydymą kepenų uždegimas vėl paūmėja, gali būti skiriamas pakartotinis gydymo kursas. Kadangi šie vaistai sukelia nemažai šalutinių reiškinių, ligoniai turi būti nuolat prižiūrimi gydančio gydytojo (infektologo arba gastroenterologo), o esant reikalui atliekami tyrimai, koreguojama vaistų dozė.
- Kokios būtų mitybos rekomendacijos sergant hepatitu C?
- Yra mitybos rekomendacijos, kurios skirtos visiems sergantiems kepenų ligomis - ne tik hepatitu C. Patariama vengti gyvulinės kilmės riebalų, lašinių, taukų, aštrių prieskonių, taip pat raugintų, sūdytų ir marinuotų vaisių, daržovių, pupų, žirnelių, pupelių, rūgštynių, riebių pieno ir saldžių produktų. Žinoma, kai ūmi stadija, nevartoti alkoholio, o stengtis valgyti kuo daugiau daržovių ir vaisių.
- Kaip sveikiesiems ir šeimos nariams saugotis šios ligos?
- Tarp šeimos narių užsikrėtimas hepatitu C pasitaiko retai, kadangi liga buitiniu keliu neplinta. Vakcinos nuo hepatito C viruso nėra. Vakcina nuo hepatito A ir hepatito B virusų nesukuria imuniteto hepatito C virusui. Užsikrečiama per užkrėsto žmogaus kraują, kuris kontaktuoja su sveiko žmogaus biologiniais skysčiais. Tai reiškia, kad užkrėtimas įmanomas, jei naudojamasi bendrais manikiūro instrumentais, bendrais skutimosi instrumentais, nesilaikant atsargumo priemonių perrišant ligonio žaizdą. Nėra jokio pagrindo atsiskirti nuo sergančiojo hepatitu, nes bendravimas, bučiniai, apsikabinimai, naudojimasis bendrais indais negali perduoti viruso.
Kalbėjosi Sandra PUTRŪNAITĖ
