Šarūnas Naruševičius
Prieš trejus metus savo namuose buvo mirtinai sumuštas kaunietis Sigitas Jašinskas. Savo akimis mačiusi susidorojimą nukentėjėlio žmona Birutė Jašinskienė (42 m.) dvejus metus niekam (išskyrus dukrą), net sutuoktinio motinai, neatskleidė tiesos apie nusikaltimo vykdytojus. Dėl to moteris vos neatsidūrė už grotų, o nužudymo bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, kartu su kaltininkais sėdėjo teisiamųjų suole...
Tai atsitiko 2000-ųjų balandžio 15-ąją. Vakare į Sigito Jašinsko butą, esantį V. Krėvės prospekte, atėjo Vytautas Domarkas (45 m.), su kuriuo juodu buvo pažįstami apie penkerius metus. Svečią vidun įleidusi buto šeimininkė Birutė Jašinskienė netrukus išgirdo triukšmą - kambaryje V. Domarkas reikalavo iš jos vyro skolos. Paskui pasigirdo smūgiai. Po kiek laiko atėjo dar vienas vyro pažįstamas - E. Kudrešovas. Iš naujo pasklidęs triukšmas ir bildesys leido suprasti, kad Sigitą vyriškiai muša, tačiau moteris į konfliktą nesivėlė ir sutuoktinio ginti nebandė. Galbūt pabijojo nukentėti pati... Maždaug po pusvalandžio visi vyrai sugriuvo į virtuvę. Čia jau B. Jašinskienės akivaizdoje E. Kudrešovas smogė jos vyrui į galvą, spardė nugriuvusį. Prie mušeikos prisidėjo ir V. Domarkas - jis taip pat negailestingai mušė Sigitą. Po paskutinių smūgių, nuo kurių Sigitas nugriuvo koridoriuje ir nejudėdamas liko gulėti ant grindų, V. Domarkas patikrino sumuštojo pulsą, bet neužčiuopė. "Mūsų čia nebuvo, mes nieko nedarėme", - ištarę panašius žodžius bei pagrasinę niekam apie tai neprasitarti, V. Domarkas su E. Kudrešovu išsinešdino. B. Jašinskienė vėliau tvirtins, jog tuo metu buvo labai sutrikusi, ištikta šoko. Minėtus grasinimus ji esą supratusi kaip realią grėsmę jos pačios bei vaikų gyvybėms, todėl pareigūnams nesakė tiesos. Nors mušamą tėvą matė trumpam į namus užėjusi dukra ir jos draugas Šarūnas Valavičius, jie taip pat niekam apie tai nepasakojo. Teismo medicinos ekspertai patvirtino, jog S. Jašinskui buvo suduota daugybė smūgių į galvą bei kitas kūno vietas, nuo ko jis ir mirė.
Teisiamųjų suole atsidūręs tuo metu niekur nedirbęs, praeityje net keturis kartus teistas Mindaugas Petkevičius (24 m.) apie J. Jašinsko nužudymą sužinojo iš E. Kudrešovo ir net paslėpė nusikaltimo įkalčius - jo džinsus ir oranžinę striukę. Šiuos drabužius M. Petkevičius išmetė Partizanų gatvėje, netoli "Statoil" degalinės.
Teisme savo kaltę neigė ir V. Domarkas, ir M. Petkevičius.
Kaltės neneigė tik du teisiamieji - Birutė Jašinskienė ir Šarūnas Valatavičius (22 m.). Šis vaikinas buvo užėjęs kartu su drauge, nužudytojo dukra, į jos namus ir matė mirtinai sumuštą mergaitės tėvą. Tuo metu bute buvo V. Domarkas bei iki tol vaikinui nepažįstamas V. Kudrešovas, kurie prigrasino tylėti. Apie nusikaltimą Š. Valatavičius nepranešė, nes buvo labai įbaugintas, be to, taip pasielgti prašė ir B. Jašinskienė...
Kauno apygardos teismas B. Jašinskienę ir Š. Valatavičių išteisino, nes nenustatė jų veiksmuose nusikaltimo. Prieš kelerius metus pataisos darbais teistas V. Domarkas buvo pripažintas esąs kaltas ir aštuoneriems metams pasiųstas už grotų. Už nusikaltimo nepranešimą ir jo slėpimą M. Petkevičius kolonijoje turės praleisti metus ir tris mėnesius. E. Kudrešovo atžvilgiu byla išskirta.
