Zbignevas SKRIPKA
Šaltą vasario naktį viename teritoriniame Klaipėdos policijos komisariate pasirodė vienmarškinė, tik su kambarinėmis šlepetėmis moteris. Jos veidas buvo sutinęs, aplink akis ant senų mėlynių formavosi naujos kraujosruvos, o iš prakirstos lūpos lašeliais sunkėsi kraujas. Moteris - kaip vėliau išsiaiškino komisariato budėtojas, tai buvo Angelė K. (46 m.) - verkdama pranešė, jog ją ką tik nuskriaudė jos vyras. Angelė tiesiog maldavo policininkų, kad šie nedorėlį kuo greičiau išvežtų į areštinę ir vis kartojo: "Jau šį kartą tai tikrai nedovanosiu". Nukentėjėlė skundėsi ne tik kad skauda sumuštas vietas, bet ir kad svaigsta galva, todėl budėtojas, bijodamas, kad nebūtų smegenų sutrenkimo, moteriškei iškvietė greitąją pagalbą. Kol atvažiavo medikai, Angelė dar spėjo papasakoti, kad ji visą gyvenimą dirba. "Gimus trečiajam vaikui, vyras visiškai nustojo mums davęs pinigų, viską iki cento pragerdavo, - aimanavo moteris. - Dabar mes auginame dukterį, jai jau keturiolika metų. Bet ji - nepilnavertis vaikas. Mergaitė mane gynė nuo vyro smūgių, jis jai pramušė galvą, buvo smegenų sutrenkimas. Jis mus laisto karšta arbata ir grasina, kad užmuš".
Kodėl išblėso entuziazmas?
Tą naktį Audronės gyvenimo draugas atsidūrė areštinėje, o komisariato tyrėjas pradėjo ikiteisminį tyrimą. Nukentėjėlė buvo apžiūrėta medikų ir išleista gydytis ambulatoriškai. Po kelių dienų, atlikus teismo medicininę ekspertizę, paaiškėjo, kad moteriškei buvo tik nežymiai sutrikdyta sveikata, tad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nukentėjusiajai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš karto moteris buvo nusiteikusi ryžtingai ir sakė, kad taip ir padarys, bet kuo toliau, tuo labiau jos entuziazmas blėso.
Visų pirma, po sumušimo praėjus kelioms dienoms, pyktis atlėgo, o vyras, sugrįžęs iš areštinės, pasidarė švelnus it vilna. Ir vaistų parnešė, ir buljoną virė, ir amžiną meilę prisiekinėjo. Deja, tarp moterų dar labai gajus supratimas - esą kad ir koks vyras, vis geriau, negu būti be vyro. Tokios moterys save ramina, kad esą šioks ar anoks vyras, bet jis tikras jos vaikų tėvas, o atimti iš vaikų tėvą negalima. Ir sukasi tokios moterys lyg užburtame rate - iki kito sumušimo. Tada vėl viskas iš pradžių.
Kitas vertus, galima suprasti ir tas moteris, kurioms patariama kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tai reiškia, kad sumuštoji pati turi surinkti įrodymus, tinkamai, pagal visus teisinius kodeksus surašyti pareiškimą ir nunešti į teismą. Be advokato tai padaryti labai sunku. Samdytis advokatą kainuoja nemažus pinigus. Taigi net galima konstatuoti, kad šiuo metu lyg ir apribotos nukentėjusiųjų nuo smurto galimybės kreiptis į teismą. Juk įprastose bylose užtenka parašyti pareiškimą, ir jį tiria policijos pareigūnai.
Dar yra ir trečia to medalio pusė. Dažniausiai ir sumušta moteris, ir jos skriaudikas vyras gyvena tame pačiame bute. Kaipgi dabar bylinėtis su žmogumi, kuris miega jei ne toje pačioje lovoje, tai už sienos? O ir teisėjas, paėmęs tokią bylą, ją pradeda pasiūlymu susitaikyti.
Drąsi tik kas dešimta
Kaip rodo sociologiniai tyrimai, smurtaujama kas trečioje Lietuvos šeimoje. Apklausų duomenimis, 63 proc. suaugusių moterų yra patyrusios vyrų fizinį arba seksualinį smurtą arba joms buvo grasinta.
Kai kas klaidingai mano, jog smurtas ir prievarta karaliauja tik asocialiose šeimose. Taip, jose užregistruojama apie du trečdalius tokio pobūdžio nusikaltimų. Tačiau trečdalis skundų yra iš pasiturinčių, inteligentiškų, išsilavinusių šeimų, kurioms, regis, nieko netrūksta. Gyvena ištaiginguose namuose ar kotedžuose, važinėja naujais automobiliais, kaip ir jų skriaudėjai, užima aukštas pareigas. Bet pareigos ar išsilavinimas dar nereiškia, kad žmogus moka ramiai spręsti iškilusias problemas.
Turinčios aukštąjį išsilavinimą moterys dar rečiau kreipiasi į policiją. Tokios moterys dažniausiai tyli vien dėl to, jog mano, kad negražu viešinti šeimyninių problemų, nešti šiukšles iš namų.
Policijai apie smurtinius išpuolius praneša tik vos daugiau kaip 10 proc. nukentėjusiųjų. Pranešusias apie smurtą moteris sieja dar vienas bruožas - jos pabėga nuo smurtautojo tik trumpam, o paskui vėl sugrįžta. Bet psichologai sako, kad ir tai jau yra visai neblogai, nes tai gali būti ir išsilaisvinimo kelio pradžia. "Netylėk", - tokias moteris ragina draugai ir pažįstami. "Netylėk", - kreipiasi į jas ir naujo projekto organizatoriai, ragindami nukentėjusiąsias kreiptis pagalbos į socialines bei teisėsaugos institucijas. Jiems pritaria ir politikai, nes tai būdas užsidirbti taškų. Pasišvaistai skambiais žodžiais ir tampi geradaris.
Jau ne vieną kartą politikai yra įsipareigoję parengti tokius teisės aktus, kurie apibrėžtų fizinio, psichologinio, lytinio ir ekonominio smurto prieš moterį šeimoje sąvokas ir kurie numatytų atsakomybę už naudojamą prievartą prieš moterį.
Kita vertus, ir esamais įstatymais ne visada tinkamai naudojamasi. Dauguma šeimose smurtą patiriančių moterų nežino, kur ieškoti pagalbos, kaip tuo momentu elgtis. Neturėdamos kur su vaikais apsistoti, pasislėpti, sadistų aukos kantriai kenčia. Toms moterims galime priminti, kad veikia įstatymas, numatantis smurtautojo teisių apribojimą šeimoje - net privalomą jo išsikėlimą iš buto nuo skriaudžiamosios kreipimosi į teismą dienos. Jei smurtautojas atsisako išsikelti geruoju, tai padaryti jį gali priversti antstolis! Atvykus į teismą su pareiškimu, teisėjui reikia įteikti prašymų agresorių iškeldinti - aišku, reikia pateikti vyro smurtavimą patvirtinančius dokumentus. Čia gali prisidėti ir policijos pažymos, kad jums ne kartą teko kreiptis į pareigūnus, kad šie sudrausmintų jūsų vyrą.
