Tarptautinis valiutos fondas mažina Rusijos augimo prognozes, nes "slapti interesai" lėtina reformas, o be to, savo duoklės iš šios šalies ūkio pareikalaus ir bendros pasaulinės ekonominės tendencijos.
"Mes manome, kad, neįskaitant visos pasaulio ekonomikos problemų, augimas bus menkesnis, nebent politikai aktyviai skatintų vykdyti struktūrines reformas", - pažymėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) II Europos departamento direktorius Johnas Odlingas-Smee (Džonas Odlingas-Smi), kontroliuojantis TVF veiklą buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse.
"Daugelis stebėtojų mano, kad tai tikriausiai neatsitiks iki rinkimų sezono pabaigos", - pareiškė Johnas Odlingas-Smee, minėdamas gruodį Rusijoje įvyksiančius visuotinius rinkimus ir ateinantį kovą įvyksiančius prezidento rinkimus.
Aukštas pareigūnas pažymėjo, kad, pagal naujausias TVF prognozes, Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis 2003 metais turėtų sudaryti 4,9 proc., tačiau, jo nuomone, šis skaičius yra pernelyg didelis, ir prognozės turi būti sumažintos.
"Daugelis stebėtojų Rusijoje šiuo metu kalba apie maždaug 4 proc., ir mes dėl to nesiginčysime, net jei naftos kainos ir išliks didelės", - teigė J. Odlingas-Smee.
Rusija, kuri yra antra didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja, po 4,3 proc. prieaugio praėjusiais metais šiemet sieks padidinti savo bendrąjį vidaus produktą 4,5 proc.
J. Odlingas-Smee paragino Maskvą spartinti reformas keturiose svarbiose sferose - tobulinti viešąjį valdymą, didinti energijos ir kitų gamtinių išteklių kainas iki tinkamo rinkos lygmens, pertvarkyti bankinį sektorių ir mažinti importo barjerus, siekiant narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO).
TVF pareigūnas, davęs interviu “Reuters” antradieninio vizito Lietuvoje metu, pareiškė, kad ši nedidelė buvusi sovietinė valstybė ir dvi jos Baltijos kaimynės - Latvija ir Estija - yra puikūs pavyzdžiai, rodantys, kaip galima užtikrinti tvarų ir spartų augimą net ir pasaulio ūkio silpimo aplinkoje.
Trijų 2004 metais Europos Sąjungos narėmis tapti siekiančių Baltijos valstybių metinis BVP prieaugis 2001-2002 metais sudarė nuo 5 iki 7 proc.
"Baltijos valstybės jau įgyvendino visas esmines reformas, todėl jos jau gauna investicijų gamybos didinimui ir jie gali parduoti savo prekes, nes jų gamybos kaštai yra mažesni nei konkurentų iš Vakarų Europos ir net iš Centrinės Europos, - aiškino J. Odlingas-Smee. - Šis procesas tęsiasi jau ne vienus metus, o tai leidžia prognozuoti, kad šios valstybės išsaugos savo apdairią makroekonominę politiką ir toliau gerins savo verslo aplinką."
Aukštas pareigūnas pridūrė, kad to paties negalima pasakyti komentuojant dabartinį spartų ūkio augimą kitose buvusios Sovietų Sąjungos dalyse.
"Nemažai NVS valstybių pradėjo augti taip pat sparčiai, kaip ir Baltijos šalys, tačiau mes daug labiau nerimaujame dėl šio augimo tvarumo", - pažymėjo J. Odlingas-Smee.
Mažų pajamų valstybių, tokių kaip Tadžikistanas, Moldova ir Armėnija, metinis ūkio augimas pastaruoju metu sudarydavo 8-10 proc. per metus. Ukrainos ir Azerbaidžano ūkio augimas taip pat yra stebėtinai spartus. Tačiau, anot J. Odlingo-Smee, šios valstybės pradeda augimą iš gerokai žemesnės platformos ir stipriai atsilieka, vykdydamos būtiniausias reformas.
"Rusijoje ir Kazachstane situacija yra kiek kitokia, nes šios naftą išgaunančios valstybės turi stiprų pagrindą, be to, jos įgyvendino daugiau reformų", - pridūrė aukštas TVF pareigūnas.
ELTA
