Daiva NORKIENĖ
Keletą kartų jau viešėjusiems Lietuvoje žurnalistams Andersui ir Tomui neseniai kliuvo nelengva jų redakcijų užduotis: mūsuose surinkti medžiagos apie gatvės vaikus ir jų seksualinį išnaudojimą. Sekėsi neblogai, mat Lietuvoje tokių problemų apstu. Užteko užsieniečiams pasižvalgyti aplink sostinės geležinkelio stotį, Kariotiškių sąvartyne ir globos namuose. Kai vakariečiai baigė rinkti medžiagą ir išsimiegojo viešbutyje (taigi, mūsų manymu, šiek tiek atvėso nuo patirtų įspūdžių), uždavėme tris klausimus. Iš atsakymų matyti, kad vakariečiai apie mūsų šalį susidarė "niakokį vajzdzelį".
- Kaip jautėtės atsidūrę vidury sąvartyno, kur mūsų žmonės ir gyvena, ir dirba?
Andersas:
- Baisu! Ten taip smirdėjo, kad maniau, jog teks keisti drabužius. Grįžęs į viešbutį ilgai sėdėjau po dušu. Drabužiai, laimė, išsivėdino.
- Ką manote apie paauglius ir paaugles, už litus ar dolerius parsidavinėjančius šalia Vilniaus autobusų ir geležinkelio stočių?
Tomas:
- Laimė, kad sutikome vaikų, kurie mums viską atvirai papasakojo. Žinoma, parsiduodančio jaunimo yra ir Švedijoje. Bet mažai. Švedų paaugliai tai daro ne dėl vargo.
- Ką galite pasakyti apie Lietuvą kaip apie šalį, neišgalinčią išmaitinti savo žmonių, kaip apie šalį, kurioje plėšiama ir parsidavinėjama iš skurdo ir bado?
Tomas ir Andersas:
- O, Lietuva - graži šalis. Vakarais Vilnius netgi gražesnis už Stokholmą - čia tiek spalvingų reklamų, šviesų. Prieš kelerius metus buvo niūriau (taktiški vakariečiai taip išsisuko nuo tiesaus atsakymo - D. N.).
