Jovita Oženeckienė
Paskutinę sausio dieną J. Loveikytė rasta Šiauliuose, Tilžės gatvės 61-ojo namo laiptinėje, gulinti be sąmonės smarkiai sumušta galva. Moteris buvo skubiai nuvežta į Šiaulių ligoninės Reanimacijos skyrių, tačiau vasario 12-ąją taip ir neatsigavusi mirė. J. Loveikytė tarp Šiaulių nusikaltėlių turėjo vardą, nebijodavo susikibti ir su vyrais. Ji prieš tai jau du kartus buvo smarkiai sumušta, tačiau nei gyvenimo būdo, nei draugų nekeitė.
Jau sulaikyti du policijai gerai žinomi įtariamieji. Vienas jų jau prisipažino per konfliktą Janinai kelis kartus smogęs į galvą, tačiau užmušti nenorėjęs. Kol vyksta tyrimas, prokuratūra daugiau nusikaltimo detalių nepateikia.
J. Loveikytė kartą jau vos nežuvo nuo chuliganų. Prieš kelerius metus ją kažkas Šiaulių pietiniame rajone sumušė, perdūrė peiliu ir praradusią sąmonę užkasė sniege. Moterį išgelbėjo atsitiktiniai praeiviai, pastebėję mirštančiąją. Jau tuomet medikai nesitikėjo, kad Janina išgyvens. Moteris nepasimokė - pernai spalį ji į Šiaulių ligoninę buvo atvežta iš savo buto, kur Janiną kažkas smarkiai prilupo - sukrėtė smegenis bei apdovanojo tuzinu kraujosruvų. Janina ir šįkart išvadų nepadarė, policijai atsisakė nurodyti skriaudiką.
J. Loveikytė turėjo autoritetą tarp vyresnės kartos Šiaulių nusikaltėlių. Janina trumpai kirpdavosi, mėgo rengtis vyriškais drabužiais, draugavo ir vogti eidavo tik su vyrais. Ji garsėjo impulsyviu charakteriu, supykusi nepabijodavo kumščiu smogti vyrui į veidą. Kartą sumuštas vyriškis policijai pasiskundė, jog jį pritalžė trys vyrai. Pareigūnai juokėsi išsiaiškinę, jog vienas iš mušusių "vyrų" buvo J. Loveikytė.
Pirmą kartą į koloniją Janina pateko 1987 metais už plėšimą. Po to ji nuosprendžius išklausė už vagystę bei sunkų kūno sužalojimą. Paskutinį kartą vėlgi už plėšimą moteris nuteista 1997 metais. Šiaulietė laisvę atgavo užpernai.
