Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Šiųmetę žiemą kaip niekada gausu tragedijų ant polaidžio ledo, per kurias žūsta ne tik drąsuoliai žvejai ar ledo stiprumą sumanę išbandyti vaikai, bet ir jų gelbėtojai.
Sūnus tėvo neišgelbėjo
Praėjusią savaitę Utenos rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai iš Antalieptės marių (Zarasų r.) ištraukė nuskendusius tėvą ir sūnų.
Zarasų rajono Polivarko kaimo gyventojai, bendravardžiai Aleksandrai Matušovai (šešiasdešimtmetis tėvas ir 31 metų sūnus) buvo užkietėję žvejai, tad čia pat tyvuliuojančios, žuvų knibždančios Antalieptės marios jiems buvo tarsi išganymas. Vienudu gyvenę, niekur nedirbę Aleksandrai dalį sugautų žuvų suvalgydavo, kitas - parduodavo.
Tą sekmadienio popietę ant marių kranto įrengtą privačią poilsiavietę prižiūrintis sargas buvo paskutinis asmuo, bendravęs su dar gyvais Matušovais. Kaip vėliau sargas papasakojo Salako seniūnui Reniui Kisieliui, buvo jau kokia ketvirta valanda vakaro, beveik sutemę, o maždaug 20 metrų nuo kranto, ant plonyčio leduko, įsitaisę tėvas ir sūnus dar nenorėjo eiti namo. Girdi, labai reikia žuvies, o ir kimba neblogai... Sargas juodu net subarė, įspėjo, kad sutemus maklinėjant plonu marių ledu gali nutikti ir taip, kad nė vienam iš žvejojančių drąsuolių sugautos žuvies neprireiks. Bet, kaip pasirodė vilos sargui, šiek tiek "dėl drąsos paėmę" Matušovai nepaisė jokių perspėjimų - toliau liko sėdėti prie įmerktų meškerykočių...
Po dienos kitos Matušovų kaimynai sunerimo: sodyboje nesirodė nei tėvas, nei sūnus, nesimatė pėdų ir užsnigtuose takeliuose aplink Matušovų trobą. Tasai pats poilsiavietės sargas atkreipė dėmesį į netoli kranto ant ledo paliktas žvejų reikmenų dėžutes (būtent toje vietoje anąkart ir mindžikavo abu Matušovai), tačiau pamanė, kad jas žvejai tiesiog paliko iki rytojaus. Deja, tos dėžutės nuo ledo nepradingo ir rytojaus dieną, ir dar vėliau.
Nerimastinga žinia buvo pasidalinta su Salako seniūnijos darbuotojais. Šie nieko nelaukę kreipėsi į policiją ir gelbėtojus.
Kaip "Akistatai" sakė Salako seniūnas Renius Kisielius, gelbėtojai skenduolius aptiko keli šimtai metrų nuo kranto - ten žvejai, kaip manoma, buvo nuėję patikrinti skritulių - specialiai lydžiams gaudyti paliekamų įtaisų. Ant ledo nuolaužų gulėjo senojo Matušovo striukė, todėl manoma, kad vandenyje atsidūrusį tėvą griebdamas už drabužių bandė gelbėti sūnus, tačiau ir pats atsidūrė po ledu. Anot seniūno, jei skęstantieji ir šaukėsi pagalbos, vargu ar ją galėjo kas išgirsti, mat iki artimiausios sodybos - kone kilometras, o kitų žvejų ant marių ledo tokiu vėliu metu jau nebuvo.
Anot Salako seniūnijos darbuotojų, tėvas ir sūnus Matušovai gyveno vienudu. Šeimos taip ir nesukūręs sūnus sugrįžo į tėviškę, kai prarado darbą Vilniuje. Kadangi nei jaunėlis, nei vyresnysis Aleksandrai nuolatinių pajamų neturėjo, kada ne kada juos sušelpdavo kitoje Lietuvos pusėje gyvenanti tėvo sesuo - ji atsiųsdavo pinigines perlaidas "nusipirkti duonos". Anot aplinkinių, Matušovai greičiau būdavo nevalgę, nei nepasivaišinę svaigalais... Giminaičiai juodu ir palaidojo...
Mįslė - ir namiškiams, ir pareigūnams
Kur kas mįslingesnis įvykis užregistruotas Molėtų rajone, Gaveikiuose. Naujųjų metų naktį nežinia kur pradingo šiame kaime gyvenęs Henrikas Kliukauskas (54 m.) ir metais jaunesnė jo sesuo Česlova, Aukščiausiojo Teismo darbuotoja. Nerandama ir didelio Kliukauskų šuns.
Kaip "Akistatai" kalbėjo Kliukauskus neblogai pažinoję Dubingių miestelio gyventojai, nuošalioje, tačiau labai gražioje vietoje, ant Gaveikių ežeriuko pakrantės, įsikūrusioje sodyboje tvarkėsi motina Janina Kliukauskienė ir viengungis jos sūnus Henrikas. Vilniuje butą turėjusi Česlova į tėviškę atvažiuodavo kone kiekvieną savaitgalį, o Marijampolėje įsikūrusi antra Janinos dukra čion užsukdavo kur kas rečiau.
Naujuosius šventė trise: motina, dukra Česlova ir sūnus Henrikas. Nesulaukusi pusiaunakčio, senoji atgulė, tad prie šventinio stalo liko tik dukra ir sūnus. Kitąryt motina nustebo pamačiusi, kad stalas taip ir likęs nenukraustytas (ko nepasitaikydavę anksčiau), o dar labiau sutriko, kai nuėjusi į miegamąjį lovose nerado nei dukters, nei sūnaus. Prieškambaryje kabojo abiejų vaikų viršutiniai drabužiai, stovėjo batai - tarsi jiedu tiesiog su šlepetėmis būtų kur nors trumpam išėję. Taip ir nesulaukusi jų sugrįžtant sunkiai vaikštanti senolė šiaip ne taip pasiekė už kelių kilometrų gyvenančius kaimynus ir paprašė paskambinti į policiją.
Atvykę pareigūnai kruopščiai apžiūrėjo visą trobą, ūkinius pastatus, sandėliukus ir kitas patalpas. Nieko įtartino nepastebėjo. Anot Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Liudviko Myško, tiesiog nebuvo už ko užsikabinti, nesimatė nei grumtynių, nei buvusio pavartoto smurto pėdsakų. Pareigūnai iššukavo kone visą apylinkę - irgi nieko. Anot prokuroro, aplink sodybą metų metais nepjauta žolė, tad nebūtų buvę sunku pastebėti kokius nors vilkimo ar tempimo pėdsakus... Be to, į nuošalią Kliukauskų sodybą įmanoma patekti tik pravažiavus kaimynų kiemus, tačiau aplinkui gyvenantieji pareigūnams tvirtino nieko, išskyrus Henriko arklio traukiamą vežimą, važiuojant pas Kliukauskus tomis dienomis nepastebėję. Iš kitos ežero pusės - didelė pelkė, tad galimybė, jog kas nors į sodybą galėjo atsibelsti iš ten, irgi buvo mažai tikėtina.
Buvo apsistota ties viena pagrindine versija - kad brolis, sesuo ir jų didžiulis, pusės suaugusio žmogaus ūgio mišrūnas augintinis galėjo nuskęsti čia pat esančiame, tačiau jau Vilniaus rajonui priklausančiame ežere.
Pasak Molėtų rajono PK Paieškos skyriaus inspektoriaus Osvaldo Stripeikio, iškviesti narai kruopščiai išžiūrėjo nemažą ežero plotą, išmaišė visą pakrantę, naudojosi ir specialiu paieškos prietaisu echolotu, tačiau nieko nerado. Kitądien paieška buvo pratęsta, bet irgi be rezultatų. Dabar, anot inspektoriaus, laukiama, kol ežeras užšals. Tuomet bus galima panaudoti specialų po ledu tempiamą tinklą - gal šis ką nors užkabins? O jei ledas ir toliau neaptrauks ežero paviršiaus, vandeniu bus bandoma pratempti mažesnius tinklus (bradinius). Tiesa, šiuo atveju šansai rasti kūnus (jei jie tikrai ežere) būtų mažesni, mat palyginti trumpi, kelių dešimčių metrų ilgio bradiniai paprasčiausiai gali "prašokti" reikiamą vietą...
Kita vertus, kaip minėjo prokuroras Liudvikas Myško, gali atsitikti ir taip, kad skenduolių kūnai po kurio laiko iškils į vandens paviršių toje pat vietoje, kurią ne kartą išžvalgė narai. Mat prokuroro praktikoje buvo pasitaikę, kai Molėtuose esančiame nedideliame ežerėlyje nuskendo mažametis berniukas. Narai jo ieškojo, bet nerado. Vėliau vaikas iškilo būtent ten, kur jo ir buvo ieškota. Kitu atveju Durių ežere (Lokesos sen.) skendo tėvas ir sūnus. Sūnus buvo išgelbėtas, o tėvą pasiglemžė ledinis ežero vanduo. Kiek skendimo vietoje pražuvėlio buvo ieškota, visos paieškos nuėjo veltui. Tik po pustrečių metų, pernykštį pavasarį, nuskendusį tėvą žuvims užmestu tinklu ištraukė... anuomet išgelbėtas sūnus. Skenduolis gulėjo toje pačioje vietoje, kur ir buvo nuskendęs... Jo kūnas buvo nė kiek nesuiręs.
"Akistatos" turima informacija, paslaptingai prapuolusių brolio ir sesers buvimo vietą bandė nustatyti ir į Gaveikius atvežta kitoje Molėtų rajono seniūnijoje gyvenanti parapsichologė. Ji taip pat nurodė kryptį ežero link, tačiau ar tikrai brolis ir sesuo nuskendę, nepatvirtino. Ekstrasensė neva užsiminė, kad tarp brolio ir sesers galėjo įvykti konfliktas (kaip pareigūnams žinoma, tvarkingai gyvenusi sesuo nemėgo brolio dėl pomėgio į alkoholį) ir brolis su jį bandžiusia paauklėti seserimi galbūt galėjo susidoroti. O po to, susizgribęs, ką padaręs, galėjo nusižudyti ir pats. Kiek šiose spėlionėse gali būti teisybės, niekas nežino ir, ko gero, jau niekada nesužinos...
Anot prokuroro Liudviko Myško, tyrimo metu bus kruopščiai ištirtos visos iškeltos versijos. Kaip minėta, realiausia pareigūnams atrodo tai, kad brolis ir sesuo - nuskendę.
Na, o Gaveikių ir aplinkinių kaimų žmonės, sugluminti paslaptingo brolio ir sesers dingimo, irgi kuria įvairiausias versijas. Vieni kalba, jog tvarkinga, alkoholio visiškai neragaudavusi sesuo su taurelės nevengdavusiu broliu galėjo susikivirčyti, o šis įsižeidęs lėkti nusiskandinti. Gal, girdi, sesuo brolį bandė gelbėti ir įlūžo pati... Kitų nuomone, jiedu abu galėjo tapti nusikaltimo aukomis. Mat, kaip minėta, labai gražioje vietoje esanti sodyba seniai traukė verslininkų akį kaip nepamainomas objektas kaimo turizmo verslui vystyti, tačiau kad ir kiek senoji Kliukauskienė buvo įkalbinėjama tą sodybą parduoti, vis atsisakydavo. Miela ir patraukli sodyba po naujametės tragedijos senolei tapo atgrasi. Anot aplinkinių, iškart du vaikus praradusi ir jau nebesitikinti jų gyvų pamatyti Janina Kliukauskienė dabar ištisai verkia ir artimiausiu metu žada išsikelti gyventi pas giminaičius.
Gelbėtojai įspėja: ledas plonas, todėl labai pavojingas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai šią žiemą jau išgelbėjo šešis skendusius piliečius ir ištraukė dvylika skenduolių. Anot departamento atstovo Vlado Rakštelio, gelbėtojai negali atsistebėti, kaip žmonės nesaugo savo sveikatos, nebrangina gyvybės - nepaisydami gresiančios nelaimės, lipa ant plonyčio ledo, elgiasi labai neatsakingai, neatsargiai. Kaip žinia, ši žiema šaltuku kol kas nepasižymėjo, tad jei jos pradžioje vandens telkiniai ir apsitraukė leduku, vėliau jis gerokai aptirpo, sutižo, taigi tapo mirtinai pavojingas.
Specialistai primena, jog ledas laikomas tvirtu, jei jis yra ne plonesnis kaip 7 centimetrai. Jei vienu metu ant ledo lipa keli suaugusieji, jo storis turi siekti 12 ir daugiau centimetrų.
