Savaitgalį po ilgokų metų buvau savo gimtajame kaime. Kaimiečiai, mano nuostabai, manęs dar nebuvo pamiršę. Tad teko su jais pasišnekučiuoti. Supratau, kad kaimas - tai ne jokie runkeliai, o pati pilietiškiausia Lietuvos visuomenės dalis.
Kalbos prasidėdavo nuo politikos - kaip be jos. Žmonės jau šiek tiek nusivylę ankstesniu savo numylėtiniu Algirdu Brazausku. Juk jų produkcija kainuoja pigiau grybo - dirbti tenka tik tam, kad dirbtum. “Pinigo neuždirbsi”, - guodėsi man. Vis dėlto kitais metais planuoja daugiau sėti, daugiau galvijų laikyti. O kad kuo nors kitu užsiimtų - net negalvoja.
Senuoju socdemų lyderiu nusivilta, bet dabar jie turi naują numylėtinį - Rolandą Paksą. Jį gerai vertina net ir tie, kurie už jį nebalsavo. “Štai atėjo ir sutvarkė tuos žemėtvarkininkus, teisėjus ir ambasadorius, kurie vogė mūsų žemę ir pinigus”. Didis nustebimas juos ištikdavo, kai pasakydavau, kad tokie dalykai nepasidaro per kelis mėnesius, o teisėtvarkininkai šias bylas pradėjo dar Valdo Adamkaus laikais. “O mes nežinojom, manėm, kad tai viską Paksas padarė”, - atsakydavo man.
Praleidęs savaitgalį kaime, galiu drąsiai teigti, kad kaimas - pilietiškiausia Lietuvos visuomenės dalis. Pilietiškiausia, nes jie domisi politika, valstybės reikalais, svarsto Lietuvos ateitį, lygina, kaip buvo prie Smetonos ar ruso. Aišku, svarsto savaip, pagal savo žinias, supratimą ir išsilavinimą. Tačiau jie svarsto, jie diskutuoja autobuso stotelėse, priduodami pieną, išėję iš pamaldų. O juk diskusijos ir kuria pilietinę visuomenę. Ir svarbiausia - visa tai jiems be galo įdomu. Jie tikrai domisi valstybės reikalais, o ne vien tik savo daržu, kumelioku ir bergždžia karve. O miestiečiams, ypač mano aplinkos žmonėms, tokios temos apskritai neįdomios. Tai nuobodu - jie turi kitų užsiėmimų: klubai, mergos/bernai, žolė, muzika, parduotuvės, kinas, betikslis tąsymasis kvailose parodose, beprasmis sėdėjimas kavinėse nežinia ko laukiant ir t.t. Kaimiečiai neturi tam pinigų, gal todėl ir domisi pilietinėmis temomis.
Aišku, kitas klausimas, kaip jie supranta valstybinius klausimus. Bet juk ne jie kalti, kad turi tokias žinias, kokias turi. Pilietinės visuomenės kūrėjai daro didelę klaidą, nes tą pilietinę visuomenę kuria tik mieste. O jei dažniau apsilankytume jų organizuojamuose seminaruose ir konferencijose, tai pamatytumėte, kadg tą visuomenę kuria tarp savo draugų (kurie ir taip ta pilietine visuomene tiki). Tiesa, kartais jie pasibėdoja, kad pilietinės visuomenės idealai nerūpi plačiajai visuomenei, bet tuo graudenimai ir baigiasi. O juk jie galėtų važiuoti ten, kur jau yra poreikis - tai kaimas. Aišku, tik kalbėti reikia žmoniškai, o ne apie “identitetą”, “paritetą”, “simbolinį kapitalą”, “respektaciją” ir pan.
Dar vienas dalykas - tikra teisybė, kad kaimo žmonės nusivylę ir pikti. Šiaip ar taip, visos mano politinės diskusijos baigdavosi viena jų išvada - “visi jie mus apgaudinėja, tik sau naudos ieško”. Tačiau kartais pokalbiai baigdavosi ir pavojingesnėmis išvadomis: “Kuo toliau, tuo renkame vis kvailesnius. Tikriausiai greitai reiks balsuoti už Šustauską ir Murzą”. Beje, tai ne atsitiktinis pasakymas. Vienas mano buvęs kaimynas man porino: “Kai būnu blogos nuotaikos, nusiperku “Vakaro žinias” ir paskaitau, kaip ta valdžia durnavoja ir mus apgaudinėja”. Taigi kai esi piktas, perki laikraštį, kad perskaitytum tai, kas dar labiau sustiprins tavo pyktį. Tuomet pajunti mazochistinį malonumą. Kas varto “Vakaro žinias”, tas puikiai mato, kad šį kraujo troškimą redakcija puikiai suvokia ir jį tenkina: ten valdininkai ir politikai už viską kalti. Tad taip ratas ir užsidaro. Visai nenustebčiau, jei kaimas per šiuos rinkimus balsuotų dar radikaliau nei per prezidento. Tačiau jis vis tiek išliks labiausiai pilietiškai susipratęs. Tik savaip.
