Pasaulyje iki šiol gajus mitas, jog 1912 metų balandžio 15 dieną paskendusio laivo "Titanikas" katastrofa buvo tiksliai išprnašauta dar prieš 12 metų iki tragedijos. Mito šalininkai remiasi 1898 metais išleistu amerikiečių rašytojo Morgano Robertsono romanu "Begždžios pastangos", kuriame aprašyta gigantiško laivo "Titanas" katastrofa. Šis rašytojo vaizduotės sukurtas laivas, kaip ir garsusis "Titanikas", buvo laikomas nepaskandinamu, tačiau šaltą balandžio naktį taip pat susidūrė su ledkalniu. Ir lygiai taip pat visoms katastrofos aukoms neužteko gelbėjimosi valčių. Romane aprašomo "Titano" matmenys, tonažas, keleivių skaičius ir komandos dydis beveik idealiai sutapo su garsiojo "Titaniko" charakteristikomis, nors tuo metu, kai pasirodė "Bergždžios pastangos", pastarasis laineris dar nė nebuvo pradėtas statyti. Tad romano autorius dabar kai kurių skaitytojų garbinamas kaip žvilgtelėti į ateitį sugebėjęs pranašas, kurio plunksną vedžiojo pati apvaizda.
"Titanas" skendo užmarštin
O 1898 pasirodęs romanas tuomet populiarus netapo. Jos autorius - amerikiečių žurnalistas ir rašytojas M. Robertsonas, kai kuriais duomenimis - buvęs jūrų laivyno karininkas, to meto laikraščiuose retkarčiais spausdindavo straipsnius, kuriuos rašydavo kaip laivininkystės ekspertas. Bandymas tapti romanistu nepavyko - iki pat 1912 metų "Bergždžios pastangos" nei karto nebuvo išleistos pakartotinai. Tačiau po "Titaniko" katastrofos nauju pavadinimu "Titano" žūtis" pasirodęs leidimas tapo tikra sensacija. Tiesa, romano autorius buvo garbinamas ne kaip rašytojas, o kaip Nostradamo, grafo Kaliostro ir kitų įžymių pranašautojų bei stebukladarių pasekėjas. Garbintojai tikino, kad rašytojo fantazijos sutapimai su tikrais "Titaniko" katastrofos faktais šiurpina taip, tarsi po kūną bėgiotų skruzdėlės. Dabar ši apysaka pakartotinai išleidžiama kone kiekvienų "Titaniko" žūties metinių proga.
Perdirbinys tapo sensacija
Tačiau ne daug kam šovė mintis 1912 metais išspausdintą leidinį palyginti su 1898 metais išleistu originalu. Pakartotinio tiražo leidėjai teisingai numatė, kad po garsiosios katastrofos išaugs publikos susidomėjimas viskuo, kas bent kiek susiję su nuskendusiu laivu. Rinkoje atsirado "Titaniko" tualetinis vanduo, tokio paties pavadinimno cigaretės. Visi suvenyrai su lainerio atvaizdu buvo graibstyte graibstomi, tad ir literatūrinė "Titano" žūtis" ant prekystalių atsirado pačiu laiku.
Dabar jau nebeįmanoma nustatyti, ar antrasis leidimas buvo pataisytas paties autoriaus, ar leidėjų iniciatyva, tačiau 1912 metais pasirodžiusiame variante daugumas mistinio "Titano" parametrų buvo specialiai sutapdinti su "Titaniko" duomenimis. M. Robertsonas padidino savo išgalvoto laivo vandens talpą ir galingumą, "pašalino" nuo denio pirmame variante buvusias bures.
Gelbėti sielas prašo kas 6 metai
Kita su "Titaniko" žūtimi susijusi legenda tikina, kad lainerio žuvimo dieną iki šiol eteryje galima išgirsti jo radijo stoties siunčiamus nelaimės signalus. Nors visi mokslininkai kone vienbalsiai tvirtina, kad tokia prielaida absoliučiai nereali, tačiau neįtikėtinų situacijų šalininkai įsitikinę, kad "Titaniko" SOS per laiko erdvę "prasiskverbė" dėl daugiau nei 2000 savo žūties laukusių nelaimėlių psichofizinės energijos koncentracijos.
Visuose anomalinių reiškinių žinynuose skelbiamoje klasikinėje šios legendos versijoje teigiama, kad 1972 metų balandžio 15 dieną JAV lėktuvnešio "Teodoras Ruzveltas" radistas priėmė silpną signalą: "SOS... Titanikas... skęstu... reikia pagalbos... mano koordinatės". Nurodytos koordinatrės žemėlapyje tiksliai atitiko tą vietą, kur kažkada iš tiesų nuskendo legendinis laineris. Jūreiviai susisiekė su kranto tarnybomis, tačiau gavo atsakymą, kad ten nieko panašaus negridėjo.
Keistu įvykiu susidomėjęs radistas vėliau kreipėsi į karinės jūrų žinybos archyvą ir ten neva sužinojo, kad tokie pat signalai buvo priimti 1924, 1930, 1936 ir 1942 metais. Taigi paslaptingi pranešimai kartojosi būtent kas 6 metus. Tad jūreivis spėjo, kad "Titaniko" nelaimės šauksmas eteryje pasigirs 1978 metų balandžio 15 dieną ir vėliau net tvirtino, kad jis tą signalą išgirdo. Jūreiviu niekas netikėjo, jis greitai pateko į nervų ligų kliniką Baltimorėje.
Tačiau gandai apie neva iš "Titaniko" gaunamus nelaimės signalus SOS iki šiol kartojasi reguliariai. Ekspertai mano, kad šis mitas taip ilgai egzistuoja tik todėl, kad mažai kas žino apie XX amžiaus radijo ryšio taisykles.
CQDDEMGY paslaptis
Laineris su ledkalniu susidūrė iki vidurnakčio likus 20 minučių. Pirmąjį pagalbos prašymą "Titaniko" radistai perdavė 15 minučių po pusiaunakčio, o paskutinysis nuskambėjo be 15 minučių antrą valandą nakties. Tačiau nei vienoje radiogramoje žodžio "Titanikas" nebuvo! Visiems žinomi laivo šaukiniai buvo MGY. Kritiniu atveju radistams gerokai lengviau "išbelsti" tris raides, negu ilgą žodį "Titanikas". Dar daugiau, tais laikais vietoj signalo SOS į eterį buvo siunčiamas trumpinys CQD. Todėl "Titaniko radistas pagalbos šaukėsi radiograma: CQD (šešis kartus) DE (radioslenge šis žodis reiškia "tai") MGY (6 kartus). Po to buvo perduodamos laivo koordinatės.
"Marconi" nekalta - kaltas radistas
XX amžiaus pradžioje, kai radijo ryšys dar tik buvo pradėjęs vystytis, laivų radijo stotis aptarnaudavo kelios ryšio kompanijos, kurios į lainerius atgabendavo savo aparatūrą ir skirdavo radistą reisui. Kiekviena tokia kompanija turėjo savo sutartinių radijo ryšio ženklų sistemą. "Titaniką" aptarnavo "Marconi" firma, kurios nelaimės signalas jūroje buvo CQD ("Come quick, danger" išvertus iš anglų: "Atvykite greičiau, pavojus" ). Šis signalas buvo puikiai žinomas ir kitiems to meto radistams, todėl kaltinti "Marconi" dėl "Titaniko" žūties tikrai nedera.
Tačiau kažin ar radiotelegrama ką nors reikštų šiuolaikiniams Morzės abėcėlės žinovams. Tad visiškai tikėtina, kad netrukus atsiras žmonių, kurie tvirtins, jog tikrai savo ausimis girdėjo iš "Titaniko" pasiųstą nelaimės šauksmą CQD. Arba koks nors pokštininkas 2208 metų balandžio 15 dieną pats pradės "stuksenti" šį šaukinį. Tačiau teiginį, jog visa ši legenda apie paslaptingus signalus tėra klastotė, patvirtina faktas, jog 1972 metais lėktuvnešio "Teodoras Ruzveltas" radistas negalėjo išgirsti tokio signalo, nes šis laivas JAV karinėse jūrų pajėgose atsirado tik 1986 metais...
Mitu gali virsti ir anekdotas
Kas galėtų paneigti, jog po kelių dešimtmečių kaip tikras bus faktas bus pasakojamas anekdotas apie paskutines "Titaniko" gyvavimo akimirkas, kai pagrindinį apie šiuos įvykius nufilmuoto vaidybinio filmo herojų vaidinantis Leonardas di Kaprijus sako savo partnerei Keitei Vinslet: "Brangioji, turiu tau dvi naujienas: gerą ir blogą. Geroji ta, jog D. Kamerono juosta "Titanikas" laimės 11 Oskarų..."
Paruošė R. R.
