Grizes is Malaizijos perziurineju nuotraukas: mergina, indu sventykla, drugelis, budistu sventykla, dar viena mergina, dar vienas drugelis.
Taip, taip, kaip tik drugeliai man paliko didziausia ispudi. Kuala Lampuro pakrastyje irengtas drugeliu sodas. Isvertus is malaizieciu kalbos sostines pavadinimas reiskia mazdaug tai: pelke, kur susilieja nesvarios upes. Dabar tai miesto centras. Pelkes nera, na o susiliejancios upes tokios pat drumstos. O drumstos del alavo. Pries pusantro amziaus sioje vietoje rasti 87 kinu, ieskojusiu aukso, palaikai. Aukso cia nerasta, taciau aptikta alavo. Sie kinu pionieriai cia ir padejo savo galvas. Taciau garsas apie alavini Eldorada pasklido. Atklydo nauji geresnio gyvenimo ieskotojai ir prie nesvaraus pelkyno ikure kaimeli. Na o dabar didziausias alaus bokalas, pagamintas is Malaizijos alavo, itrauktas i Gineso rekordu knyga.
Taigi, drugeliu sodas. Akmenimis gristi takeliai tarp medziu, krumu, geliu. Tilteliai per upelius. Labai tankus tinklas virs galvos. Ir tokioje rojaus nelaisveje - visokiausiu spalvu, atspalviu ir ivairiausiu dydziu drugeliai, plazdenantys nuo ziedo ant ziedo. Su fotoaparatu lekiu tai paskui viena, tai paskui kita ir pradedu bugstauti, kad nuses elementai.
Kai viska pamirses fotografuoju melynai juoda plastake, sodo darbuotojas mandagiai paliecia man rankove ir rodo kazka, ko as buvau nepastebejes. Tai - drugelis?! Jis gi dvieju mano delnu dydzio! Rozinis ir tarsi rudai apkantuotas. Sis milzinas vos juda, kaip ir priklauso tokiam drambliskam sutverimui.
Malaizieciams tikriausiai gamta idiegusi grozio supratima. Kaip kitaip paaiskinti tai, kad jie neapsiribojo drugeliu sode apgyvendine tik savo krasto, nacionalinius, drugelius, bet isiveze dar nuostabesniu is Brazilijos.
Siame paciame sode be ypatingo pasimegavimo apziuriu kazkokius gigantiskus viksrus, vabalus ir skorpionus. Pastarieji cia auginami kaip broileriai paukstynuose ir kai isauga zvirblio dydzio, paverciami suvenyrais.
Lygiai taip pat, kaip tame paciame sode auginami drugeliai ir skorpionai, malaizieciai elgiasi su patiekalais. Pavyzdziui, per vienus kviestinius pietus brangiame kinu restorane tarp desimties patiekalu, keitusiu vienas kita, mes valgeme ryzius su kazkuo, kas, atrode, buvo gyvulines kilmes. Seimininkas paaiskino, kad tai - ********, paruostos su prieskoniais. Veliau vienas bloga man linkintis zmogus pasake, kad tai buvo troskintos lervos. Taciau man patiko. Lygiai taip pat kaip ir sriuba is ryklio plaukmenu ir labai brangi kepta meduza. Tuo labiau kartu su ryziu degtine sake ir ivairiausiais prieskoniais.
Mes valgeme ir pigiose kiniskose uzkandinese, ir labai jaukiose kavinese, kur tarsi namu aplinka, ir viesbutyje - visur buvo labai svaru ir skanu. O kokia virtuve pasirinkti - kiniska ar malaizietiska - skonio reikalas...
Lygiai taip pat kaip drugeliai, ivairus ir jaudinantis Malaizijos moteru grozis. Malaizijoje gyvena etniniai malaizieciai, kinai, iseiviai is Indijos ir Bangladeso, ispazistantys islama, induizma, budizma ir netgi... krikscioniskaji tikejima. Del tikejimu ivairoves ir aprangos, papuosalu, budo, paprociu ivairove.
Merginos, kurias fotografuoju, draugiskos, besisypsancios, bet ne daugiau. Nei viesbutyje, nei velu vakara gatveje ne viena nesikreipia i mane su abejotinu pasiulymu.
Po poros dienu Kuala Lampure dirbancio europiecio paklausiau, ar siuose krastuose yra puolusiu moteru, lengvai susipazistanciu su nepazistamais vyrais. Jis patikina, kad pilna. Bet, kaip ir viskas sioje salyje, - istatymo ir savigarbos remuose.
- O jus pavaikstinekite vakare kvartale uz viesbucio, - pataria europietis.
Neramia sirdimi profesinio smalsumo vedamas einu vakare, kur buvo patarta. Didelis triju aukstu garazas panasus i skruzdelyna. Viena paskui kita parkuojamos desimtys, simtai masinu. Ju savininkai - kostiumuoti, pasirise kaklaraiscius dzentelmenai - eina i greta isikurusi pastata. Jis sesiu ar septyniu aukstu ir savo prastomis uzuolaidomis primena prastos reputacijos bendrabuti. Kai kurie ponai tame pastate uzsibuna ilgai. Kiti iseina is jo lydimi graziu palydoviu ir pradingsta kazkur naktyje. Galbut i spektakli, kurio nei ziurovu, nei aktoriumi man sikart nelemta buti.
Netoli sio "bendrabucio" duru vienas malaizietis pasiulo mane palydeti vidun kuriam laikui arba net visai nakciai. Kaina, is pradziu buvusi labai labai didele, kai pasideriu nukrinta kur kas zemiau simto doleriu ribos. Galop siulytoja nuviliu pasakes, kad teikiu pirmenybe ne siam pragarui, o grojimui akordeonu. Tuomet leidziuosi viesbucio link. Portje ziuri i mane keistai, kad taip greit grizau is naktinio pasivaiksciojimo. Pasiekes savo kambari is baro issitraukiu viskio ir tariu nebylu tosta tema "saugok mane nuo nuodemiu".
Ir vis delto as patenku i abejotinos paskirties istaiga ir, kaip veliau paaiskes, gulimoje padetyje.
Penango sala - vienas is Malaizijos turizmo centru. Daug lankomu vietu, pramogu ir pliazai, kuriuose nedaug zmoniu. Nori - gyvenk penkiu zvaigzduciu viesbutyje, nori - issinuomok 3-5 kambariu buta ir seimininkauk su draugu kompanija.
Vietinis pazistamas pasiulo po velyvos vakarienes aplankyti kluba Dzordztauno miestelyje. Is jo painaus aiskinimo suprantame, kad tai kazkas panasaus i anuometine diskoteka, bet ten pasirodo moterimis persirenge vyrai. As tuctuojau pradedu atsisakineti, nes tai - ne mano skoniui. Taciau mane nuramina, aiskina, kad ir zymiojoje Pekino operoje vyrai atlieka moteru vaidmenis.
Taigi vaziuojame. Kelias, kaip ir visuomet cia naktimis, - tuscias. Dzordztaunas miega. Klubas, isikures netoli prieplaukos, atrodo apleistas. Kaina uz iejima - 6,5 dolerio. Pirmojoje (sokiu) saleje beveik nieko nera. Antroje saleje - scena, pakyla, eiles kedziu, baras.
Vaidinimas prasideda. Aktoriai, ir apsivilke nacionalinius kostiumus, ir labai issaukianciais apdarais, staiposi skambant pasaulyje gerai zinomu slageriu muzikai. Numeriu rezisura ir choreografija netiketai gera kaip toliam uzkampiui. Artistai stengiasi tarsi per premjera. Scenoje - trys vaikinai ir kelios merginos. Kadangi zinome apie persirengusius vyrus, itartinai apziurinejame merginas. Ne, viskas naturalu. Be to, jos visai nieko sau.
Sou veda efektinga be kompleksu aktore. Ji linksmina publika, klausineja juokingu dalyku. Is reakcijos matyti, kad daugelis cia ne pirmakart.
- O jus ko tokie rimti kaip per spaudos konferencija? - paklausia musu. - Kas jus? A, is pabaltijo? Tai rusai? Nepamirskite nusiusti nuotrauku i "Playboy", - taria ji mano palydovei, be perstojo mirksinciai fotoaparato blykste.
Griztant atgal musu malaizietis drauguzis pagaliau paaiskina, kad tai buvo ne moterys, o vyrai - transvestitai. Man is nuostabos net atvipo zandikaulis - buvau tikras, kad daugelis pasirodymo aktoriu - moterys. Taciau dabar tai prisiminus nebe taip baisu. Nes dauguma merginu Malaizijoje - tikros. O plastakes - tuo labiau.
