Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijoje gyvenančių Minkevičių šeima aplinkiniams buvo gerai pažįstama. Stiklelio mėgėjai tėvas ir motina vieną dieną vaikščiodavo susikibę už parankių, o kitą dieną įnirtingai pliekdavosi. Ir taip - visą gyvenimą...
Tą vakarą Minkevičiai irgi girtavo, o vėliau susipyko. Stipriai apgirtęs tėvas ėmė kabinėtis prie devyniolikmečio sūnaus Andriaus, kurio neapkentė nuo senų laikų, kai, būdamas trylikametis, vaikas užstojo mušamą motiną - tėvui dūrė peiliu...
Žodis po žodžio, ir tėvas su sūnumi ėmė stumdytis. Kadangi, kaip vėliau tvirtins liudininkai, tėvas sūnų kumščiais puolė pirmas, Andrius griebė po ranka pasitaikiusį svarmenį ir... tėvas krito negyvas.
Andrius per vėlai suprato, ką padaręs. Labai dėl to sutriko, išsigando. Padedant motinai, tėvo lavoną įmetė į automobilį, nuvežė porą kilometrų nuo namų, į miškelį, ir pakrūmėje paliko. Tėvui priklausiusią "Audi 100" nuvairavo kiek tolėliau.
Nors per teismą namiškiai patvirtino, kad Andriaus auka tapęs tėvas nuolat prie jo kibdavęs, sūnaus neapkentęs, teismas jaunuolį pripažino esant kaltą dėl tyčinės žmogžudystės ir nuteisė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.
