Aurelija PEČKYTĖ
Buvusi Tardymo skyriaus prie Kauno rajono PK tardytoja Jolanta Kaminskienė nuo 1997 metų rugsėjo 24 dienos yra bedarbė. Oficialiai tą dieną Tardymo departamento prie LR VRM įsakymu ji buvo atleista iš užimamų pareigų, tačiau iki šiol, kaip reikalauja darbo įstatymai, iš jos niekas taip ir nepareikalavo tarnybinio darbo pažymėjimo, jai taip pat negrąžintas Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas... Moteris niekur nėra raštu patvirtinusi, jog susipažinusi su minėtu įsakymu ir žino atleidimo iš darbo priežastis. Dar daugiau - apie tai, jog neteko darbo, J. Kaminskienė sužinojo tiktai 2002 metų vasarą. Iki tol buvusi pareigūnė manė, jog yra nušalinta nuo pareigų ir tarnybos jos baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpiui.
J. Kaminskienės teigimu, 1997-ųjų rugpjūtį ji atostogavo. Kaip ir priklauso, prieš išeidama atostogų skyriaus viršininkui perdavė jos žinioje buvusias baudžiamąsias bylas, tarp jų ir nuo 1997 metų balandžio 1 iki tų pačių metų rugpjūčio 21 dienos tirtą didelės apimties baudžiamąją bylą, kurioje automobilių vagystėmis buvo kaltinami trys žmonės - Valdas K., Vygintas P. ir Mindaugas M. Pastariesiems dviem buvo paskirtos kardomosios priemonės - suėmimai iki spalio pabaigos. Vėliau pareigūnė buvo apkaltinta tuo, jog suimtųjų atžvilgiu neatliko nė vieno tardyminio veiksmo, nepateikė jiems kaltinimų, todėl Valdas K. iki gegužės 27, o Mindaugas M. bei Vygintas P. - iki rugsėjo 1 dienos buvo neteisėtai laikomi tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Taigi esą tokiais veiksmais ji padarė didelę žalą šiems asmenims bei valstybės interesams, nes diskreditavo pareigūnės vardą. Tokia išvada buvusiai tardytojai kelia vien šypseną. Juk visi (o juo labiau aukštas pareigas užimantys pareigūnai) žino, kad sulaikytąjį asmenį leidžia suimti teisėjas prokuroro teikimu. Be to, kardomojo kalinimo-suėmimo laiką teisėjai pratęsia tik esant kaltinimams. Tai reiškia, kad nesant byloje pateiktų kaltinimų, jis to padaryti nebūtų galėjęs - tardytojas čia negalėjo vadinti jokio vaidmens. Buvusi tardytoja patvirtino ir tą faktą, jog iki tol įtariamieji jau buvo laikomi suimti net 8 mėnesius - suėmimo terminą teismas buvo ne kartą pratęsęs. Vadinasi, toks pagrindas tikrai buvo...
- Todėl šioje situacijoje tik idiotas galėjo pripažinti mano kaltę, - susijaudinusi tikino J. Kaminskienė. - Nesuvokiama, kaip galima teigti, jog įtariamieji buvo laikomi suimti jiems nepareiškus kaltinimų?..
Buvusi pareigūnė priminė, jog per savo atostogas buvo specialiai atėjusi į komisariatą, kad kartu su prokuroru Alfonsu Užiūnu aptartų kaltinamųjų suėmimo klausimą. J. Kaminskienės teigimu, prokuroras paruošė teikimą teismui, o teismas vėl pratęsė suėmimo terminą dviejų minėtųjų asmenų atžvilgiu, o tardytoja bylos medžiagą parsinešė į savo darbo vietą. Vėliau paaiškėja, jog iš bylos medžiagos dingo nutarimai patraukti baudžiamojon atsakomybėn minėtus asmenis ir jų apklausos protokolai. Dėl to buvo surašytas tarnybinis aktas ir J. Kaminskienei iškelta baudžiamoji byla (prieš tai tardytojai buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos - pastaba ir papeikimas), kurioje ji kaltinama tuo, kad įtariamieji net 8 mėnesius buvo suimti jiems nepareiškus kaltinimo... Tardytoja puikiai suprato, jog tokia išvada absurdiška, kaip ir jai pareikštas kaltinimas... Tačiau jau minėtą rugsėjo 24 dieną iš VRM atkeliauja įsakymas, kuriuo tardytoja atleidžiama iš darbo. Na, o pastarosios viršininkui pareiškiamas griežtas papeikimas. Tenka priminti, jog niekas tardytojos su šiuo įsakymu nesupažindino ir neprašė to patvirtinti savo parašu. Įdomiausia tai, jog kaip tik tuo metu J. Kaminskienė gulėjo ligoninėje. Minėtus sprendimus priėmę pareigūnai per vėlai susigriebė, jog negalima atleisti iš darbo sergančio žmogaus, todėl vienas iš komisariato pareigūnų jau penktą valandą ryto atlėkė į ligoninę ir lovoje gulinčiai Jolantai pranešė, kad jos atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, kad jai iškelta baudžiamoji byla...
Grįžusi iš ligoninės į darbą ir sužinojusi, jog yra nušalinta nuo darbo iki jos atžvilgiu iškeltos baudžiamosios bylos baigties, J. Kaminskienė pasiėmė jai priklausiusį atlyginimą (ne atsiskaitymą, kaip būna atleidimo atveju) ir liko laukti bylos baigties. Tačiau šis procesas užsitęsė, nes iš suėmimo paleisti įtariamieji, kurie minėtoje byloje tapo nukentėjusiaisiais, sąmoningai vengė atvykti į teismą, visaip stengėsi vilkinti šį procesą. Pagaliau 2002 metų liepą Kauno miesto apylinkės teismas J. Kaminskienę išteisino nesant nusikaltimo sudėties. Tuomet buvusiai pareigūnei beliko rašyti raštą Policijos departamentui, kuriame nurodžiusi, jog yra išteisinta, prašė sugrąžinti į pareigas. Tačiau būtent tada J. Kaminskienė gauna tuometinio departamento vadovo Stanislovo Liutkevičiaus pasirašytą raštą, kuriame nurodoma, jog 1997 metų rugsėjo 24 dienos įsakymu ji atleista iš darbo.
Šį įsakymą buvusi tardytoja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Savo pareiškime moteris prašo sugrąžinti į buvusias pareigas ir už tą laikotarpį išmokėti jai priklausantį atlyginimą. Nors administracinis teismas priima šį pareiškimą, tačiau po kurio laiko jo nagrinėjimą sustabdo, nes paaiškėja, kad Kauno apylinkės teismo sprendimą dėl J. Kaminskienės išteisinimo apskundžia Kauno apygardos prokuratūra. Šio skundo motyvas - esą nagrinėjant bylą neišvengta procesinių pažeidimų. Pasirodo, bylą nagrinėjęs teisėjas nebuvo pasirašęs posėdžio protokolo... Taigi teismų karuselės ratas vėl pasisuka atgal - Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžina bylą Kauno miesto apylinkės teismui, kad būtų panaikintas minėtas procesinis pažeidimas. Tačiau laikas bėga, procesas vėl vilkinamas dėl tų pačių buvusių suimtųjų neatėjimo į posėdžius. Galiausiai vis dėlto byla baigta - jau kitas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas antrą kartą priima išteisinamąjį nuosprendį J. Kaminskienės atžvilgiu... Tada Vilniaus apygardos administraciniame teisme atnaujinama byla dėl buvusios tardytojos prašymo grąžinti ją į darbą. Gaila, tačiau moters prašymas atmetamas motyvuojant tuo, jog J. Kaminskienė yra praleidusi įstatyme numatytą terminą dėl atleidimo iš darbo. Buvusiai tardytojai nepavyksta įrodyti, jog jai nebuvo laiku pranešta, kad yra atleista iš darbo, tad jeigu būtų šį faktą žinojusi, būtų iš karto apskundusi minėtą įsakymą, Deja, kaip jau buvo rašyta, šį faktą jis sužinojo tiktai 2002-ųjų liepą. Šį teismo sprendimą J. Kaminskienė taip pat apskundžia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau jis palieka galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.
Šiuo metu J. Kaminskienės advokatas D. Svirinavičius dar kartą kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais LR VRM 1997 metų įsakymą "Dėl Tardymo skyriaus prie Kauno rajono PK viršininko V. Kaminskio ir tardytojos J. Kaminskienės nubaudimo", Tardymo departamento prie LR VRM 1997 metų rugsėjo 24 dienos įsakymą (dėl atleidimo iš užimtų pareigų) ir grąžinti J. Kaminskienę į darbą bei priteisti ieškovei iš LR VRM ir TD prie VRM dvigubo dydžio piniginę kompensaciją (iki 2005 metų gegužės 1 dienos tai būtų 259 882,14 Lt) už visą J. Kaminskienės priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto ir nepagrįsto atleidimo iš darbo. Taigi belieka laukti, kaip 17 puslapių pareiškimą įvertins ir kokį sprendimą priims Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai...
