Laikraščio skaitytoja Neringa M. iš Alytaus rajono rašo, jog prieš trejus metus sukūrė šeimą, vėliau pagimdė dukrą. Deja, santykiai su vyru klostėsi nesėkmingai. Prieš kurį laiką moteris nusprendė skirtis (padavė teismui pareiškimą), nes tolimesnis bendras gyvenimas, jos nuomone, tiesiog neįmanomas. Išgirdęs tvirtą žmonos pasiryžimą nutraukti santuoką, sutuoktinis pripažino savo klaidas, žada pasitaisyti, keisti gyvenimo būdą. Toks visiškai netikėtas vyro poelgis laiško autorę privertė susimąstyti, tačiau ji neskuba pakeisti ankstesnio sprendimo ir vis dėlto norėtų sužinoti, ar teismas (jeigu būtų pradėta nagrinėti skyrybų byla), juos iškart išskirtų, ar dar paliktų galimybę susitaikyti? P. S. Laiško autorė norėtų, kad vyras, gavęs šaukimą į teismą, pajustų "skyrybų dvelksmą"...
Paprastai teismas neskuba išskirti sutuoktinių, ypač turinčių nepilnamečių vaikų. Net ir Civiliniame kodekse numatyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma. Byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu. Jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas iš sutuoktinių nereikalaus nutraukti santuokos, prašymas dėl santuokos nutraukimo bus paliktas nenagrinėtas. Terminas susitaikyti nenustatomas, jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės.
