Aukščiausiasis Teismas atmetė 2001-ųjų rudenį nusižudžiusios vilnietės Dainos Makarevičienės tėvų abejones dėl neva neteisingo žemesnės instancijos sprendimo, kuriuo ginklo savininkas Tomas Kovėra neapkaltintas nužudęs artimą draugę.
Galutine ir neskundžiama nutartimi Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog 2003 metų birželio 12 dieną Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nuteisė T. Kovėrą tik už neteisėtą šaunamųjų ginklų gabenimą ir neatsargų jų laikymą, o kaltinimus dėl tyčinio lengvo D. Makarevičienės kūno sužalojimo nubraukė suėjus senaties terminui.
Patenkinęs Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą, Aukščiausiasis Teismas kartu panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą pranešti prokuratūrai apie kitą nusikaltimą, kuriuo gali būti įtariamas T. Kovėra, - D. Makarevičienės nužudymą. Minėta nutartis buvo grindžiama velionės tėvų išsakytomis abejonėmis.
Kaip pabrėžė prokuratūros prašymą palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Gudžiūnas, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų velionės tėvų, Gražinos Duknauskienės ir Romualdo Duknausko, teiginius apie tai, kad jų dukrą nužudė T. Kovėra. Jo žodžiais, jei tokių aplinkybių ateityje vis dėlto atsirastų, remiantis jomis galima būtų pradėti naują tyrimą.
Biomedicinos mokslų daktaro T. Kovėros ir stomatologijos kabineto savininkės, 1995 metų konkurso "Misis Lietuva" finalininkės D. Makarevičienės artima draugystė tragiškai baigėsi 2001 metų spalio 1-osios naktį.
Tyrimo metu nustatyta, kad po Žaliųjų ežerų gatvėje, T. Kovėros nuomojamame bute, įvykusio konflikto moteris nusišovė mažojo kalibro graižtviniu šautuvu TOZ-801, kurį pati buvo padovanojusi draugui. Prieš savižudybę vyko grumtynės. Vėliau ekspertai suskaičiavo, kad moteriai buvo suduoti 7 smūgiai į galvą ir dar 9 - į kitas kūno vietas.
Po D. Makarevičienės žūties našlaičiais liko trys mažamečiai vaikai.
Moters tėvai Aukščiausiojo Teismo prašė grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teisme, pabrėždami, kad proceso metu nebuvo atsižvelgta į jų prašymus, o tragedijos aplinkybės esą buvo vertinamos paviršutiniškai.
- Trys vaikai liko našlaičiais ir atrodo, kad čia kažkoks nereikšmingas dalykas. Žodžių trūksta, - jaudindamasis kalbėjo R. Duknauskas.
Vyras sakė negalįs patikėti, kad jo dukra būtų pajėgusi nusišauti į smilkinį įremtu karabinu, kuris ilgesnis už jos ranką.
Velionės motina G. Duknauskienė prašė teismo atsižvelgti į privataus eksperto profesoriaus Antano Garmaus atskirąją nuomonę, nesutapusią su kitų keturių teismo medicinos ekspertų pasirašyta galutine komisijos išvada. A. Garmaus tvirtinimu, moteriai iš pradžių buvęs suduotas smūgis į galvą, nuo jo skilo kaukolė, o tik paskui buvęs paleistas šūvis. Dėl to abejojama, ar tokiomis aplinkybėmis ji būtų pajėgusi nusišauti pati.
Nukentėjusieji pageidavo, kad vertinant jų dukters mirties pobūdį, būtų skiriama dar viena, tarptautinė balistinė trasologinė, ekspertizė.
Tačiau prokuratūros atstovas G. Gudžiūnas visus šiuos siūlymus vertino labai kritiškai. Jo teigimu, trys proceso metu atliktos ekspertizės jau yra išsklaidžiusios visas abejones. Tai, kad D. Makarevičienė nusišovė iš dalies įrėmusi karabiną į smilkinį, patvirtino iššautos tūtelės parako ir suodžių žymės ant jos kūno, sakė prokuroras.
Prokuroras pridūrė, kad moteris paliko ir priešmirtinį laišką "apie šeimyninius tarpusavio santykius".
Dėl didelį rezonansą sukėlusios tragedijos T. Kovėra 2002 metų gegužę atsisakė dirbti Žuvinto valstybinio rezervato direktoriumi, nors ir buvo laimėjęs konkursą.
