Mirtinas ginčas dėl lytinės orientacijos
Irena ZUBRICKIENĖ
Kaimas atsikvėpė: žmogus, kurio daug kas bijodavo ir todėl vengdavo, pasiųstas 9 metams už grotų. Tokiomis nuotaikomis dabar gyvena Bertešiūnų kaimas (Kaišiadorių r.), Kauno apygardos teismui nuteisus šio kaimo gyventoją Algimantą Pilkauską (46 m.), pernykštės liepos 2-ąją nužudžiusį kaimyną Joną Kazlauską (51 m.).
Ši tragedija - besaikio girtavimo pasekmė, kai Algimantas su savo pažįstamais spiritu ir vynu svaiginosi kelias dienas - net ir po nužudymo, kol tragedija buvo neatskleista.
Vietos gyventojų teigimu, iki nelaimės ir broliai Algirdas (55 m.) bei Jonas Kazlauskai, ir Valdas Virbalas (40 m.) buvo žmonės kaip žmonės - kasdienybėje nevengė stiklelio, bet linko ir prie darbų, ir prie tvarkos. O Algimantas Pilkauskas, vienas gyvenęs savo sodyboje, kaime pasirodydavo tai kirviu, tai išaštrintu peiliu ginkluotas ir tuoj pat kam nors pagrasindavo, tai naktį į svečius užsukdavo ir pareikalaudavo su juo bendrauti, tai smūgiu į veidą ar į namo langus "pamalonindavo". Ypač - kai būdavo girtas (o taip būdavo dažnai). Tada kalinio duonos ragavęs Algimantas "girdavosi", esą jam trūksta vieno šulo, todėl jis nieko nebijantis. Anot gyventojų, šiaip Algimantas - bailys, bet pasalūniškas ir kerštingas. Be to, žmonės įtarė, kad Algimantas savo namuose kankindavo gyvulius, nes kartais išgirsdavo baisų gyvulių kaukimą. Tokio žmogaus, anot bertešiūniškių, savo gyvenime esą geriau nesutikti.
O aukščiau išvardinta kaimynų trijulė Algimanto nesibaidė. Bent jau tą lemtingąją liepos 2-ąją, kai buvo išgerta mažiausiai 10 butelių svaigalų. Iš pradžių vyrai keliese gėrė pas Algimantą, paskui susikraustė pas Algirdą, dar vėliau iš sugėrovų teliko dviese - Algimantas ir Jonas. Jiedu svaiginosi Algimanto namo kieme, sėdėdami ant kaladžių.
Apie ką begerdami kalbėjosi abu vyrai, dabar galima tik spėlioti, nes Algimantas teisinosi dėl girtumo beveik dingusia atmintimi, o myriop pasiųsto Jono Kazlausko paklausti nebegalima. Tačiau Algimantas teisme vis dėlto dalijosi šykštokais prisiminimais: pirmą kartą Jonas jį įsiutinęs, kai atsisakęs važiuoti nupirkti dar svaigalų, o antrą kartą - kai kilęs jiedviejų ginčas dėl Algimanto neva "kitokios lytinės pakraipos" (jis prieš 10 metų buvo nuteistas už lytinį santykiavimą su vyru). Anot Algimanto, Jonas pirmasis metęs į jį buteliu, bet nepataikęs, tada Algimantas buteliu trenkęs Jonui per galvą ir jį sužalojęs.
Dviejų vyrų vaišės, pertrauktos barnio, peštynių, susitaikymo ir naujo ginčo, pavakare baigėsi tuo, kad Algimantas pagriebė ant kaladės gulėjusį peilį ir mažiausiai 8 kartus dūrė besidangstančiam Jonui į paširdžius, krūtinę ir kaklą. Palikęs sužalotą ir kraujuojantį sugėrovą lauke sukniubusį, Algimantas rūpestingai uždarė tvartą ir nuėjo miegoti.
Prabudęs apie trečią valandą nakties, Algimantas nuėjo pažiūrėti Jono ir rado jį beveik toje pačioje vietoje, kur ir buvo palikęs, tik jau nebegyvą. Išsigandęs vyras nutarė paslėpti nusikaltimo pėdsakus, bet jautė, kad dar yra girtas ir nepajėgus. Išgėręs arbatos, dar prigulė ir prabudo po kokios valandos. Tebebuvo naktis. Algimantas šiaip taip įvilko nužudyto kaimyno kūną į karutį ir nustūmė tolėliau nuo namo. Pavargęs ir supratęs, kad greitai nebaigs, Algimantas vėl sugrįžo į savo namus, karutį palikęs pusiaukelėje link numatytos duobės. Namuose žudikas persirengė, rūpestingai pašėrė ožką ir vėl nuėjo prie karutyje tysančio nebegyvo sugėrovo. Šįkart Algimantui sekėsi lengviau: jis pritempė karutį prie duobės, esančios savuose laukuose, ir įvertė į ją Jono kūną. Užkasti tuo momentu nesiryžo. Buvo matyti, kad negyvėlio kūnas kruvinas, išduodantis nužudymą.
Rytą žudikas bandė kiek pasitvarkyti: užmerkė dubenyje kruvinus savo drabužius ir nušienavo kieme žolytę, kad į akis nekristų kraujo dėmės. Po to, pasiėmęs butelį vyno, nuėjo pas Kazlauskus (su savo šeima išsituokęs Jonas pastaruoju metu čia gyveno su broliu ir motina), nuvedė jiems Jono dviratį ir padavė jo laikrodį. Meluodamas, kad išvakarėse pas jį girtavęs Jonas išvyko su kažkokiais atvažiavusiais vyrais, teiravosi, ar jis po to sugrįžęs nakvoti į namus. Sužinojęs, kad Jadvyga Kazlauskienė ne juokais pasigedusi sūnaus Jono, kuris visada jai pasakydavo, pas ką eina, ir visada nakvodavo tik namuose, vis dar girtas Algimantas netrukus išėjo į namus.
Jadvyga Kazlauskienė, nujausdama nelaimę, paskambino kitur gyvenančiai savo dukrai Onai Valeišienei ir paprašė atvykti ieškoti Jono. Atvažiavusi Ona ieškojo brolio pas vakarykščius jo sugėrovus, tačiau nerado ir nieko nesužinojo. Tuomet moterys kreipėsi pagalbos į policiją.
Jono kūnas duobėje buvo aptiktas tos pačios dienos popietę. Atsirado liudininkų, rytą mačiusių Algimantą, vaikščiojusį su kruvinu peiliu ir iki alkūnių kruvinomis rankomis, tačiau į policiją buvo nugabentas ne tik jis, bet ir Jono brolis Algirdas bei jų sugėrovas Valdas. Netrukus du pastarieji buvo išleisti į namus, o Algimantas Pilkauskas suimtas. Jo namuose pareigūnai aptiko dubenį kruvino žlugto, kraujais ištepliotą karutį ir daugiau nužudymo įrodymų.
Teisme Algimantas, daugiau buvusio konflikto detalių taip ir neprisiminęs, tikino, kad nužudyti Jono nenorėjo, o nusikaltimą padarė tik dėl didelio girtumo, todėl labai gailisi. Aiškindamas, kodėl taip nepagarbiai ir taip kvailai naktį ir paryčiais slėpė lavoną, teisinosi išgertu alkoholiu. Paklaustas, kodėl ir gerokai prasiblaivęs vidurdienį mėtė savo, žudiko, pėdas, meluodamas kaimynams ir ieškodamas kompanijos išgerti, Algimantas teigė pats išsigandęs savo darbelių ir nebežinojęs, kaip geriau pasielgti.
Skirdamas žudikui 9 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas atkreipė dėmesį ir į nužudytojo elgesį prieš mirtį: minusas, kad J. Kazlauskas iki tragedijos ilgą laiką girtavo kartu su A. Pilkausku, kurio smurto protrūkio auka vėliau ir tapo (lavono kraujyje buvo aptikta beveik 4 promilės alkoholio).
Be laisvės atėmimo bausmės, nuteistajam taip pat nurodyta atlyginti nukentėjusiajai pusei per 3000 litų civilinį ieškinį - materialinę žalą. Atlyginti moralinės žalos dėl sūnaus ir brolio netekties nukentėjusieji teismo posėdyje neprašė.
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- Netvarka A. Pilkausko sodyboje liudijo apie šeimininko pomėgius ........... (ši nuotrauka buvo išspausdinta "AK" 2007 - 49, 1 psl. - po įvykio; gal tada Rolandas buvo padaręs ir daugiau - reiktų paieškoti)
2008 03 28
