Karo kirvis dar neužkastas
Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kaimyninė nesantaika - ne toks jau retas reiškinys mūsų visuomenėje, tačiau kad ji peraugtų į drastišką kovą, kuomet į rankas imamos lazdos ir peiliai - pasitaiko rečiau. Būtent tokios, šįkart kruvinos, kovos peripetijas neseniai teko nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui. Vis dėlto paskelbtas nuosprendis nepatenkino nei vienos, nei kitos pusės. Nuteistoji pasijuto neteisingai apkaltinta, o nukentėjėlė troško griežtesnės bausmės... Atrodo, jog aukštesnių instancijų teismams dar teks gerokai paplušėti, kol šioje byloje bus padėtas galutinis taškas...
Nesantaika tęsiasi...
Tragedija vos nepasibaigęs konfliktas įvyko daugiau nei prieš metus. Gėlainių kaimo (Dotnuvos seniūnija, Kėdainių rajonas) gyventoja Džangirda Levčenkienė (38 m.) buvo kaltinama sužalojusi savo artimiausius kaimynus - tame pačiame name gyvenančius sutuoktinius Genovaitę (57 m.) ir keleriais metais jaunesnį Steponą Vaičius bei gerą pastarųjų pažįstamą Ridą Kazakauską. Užbėgant įvykiams už akių norisi paaiškinti, jog nesantaika tarp šių dviejų šeimų bei kaimynystėje gyvenančios Rasos Liagienės ir jos sugyventinio Vladimiro Borisenkos tęsėsi jau ne vienerius metus. Šiandien būtų sunku išvardinti, kiek kaltinimų viena kitai išsakė abi pusės - aišku tik viena, jog niekas nusileisti nenori ir karo kirvio užkasti nesiruošia.
Savigyna?
Pernykštė rugpjūčio 28-oji nieko gero nežadėjo. Tą dieną Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla dėl Džangirdos Levčenkienės sužalojimo, kuriuo buvo kaltinama Genovaitė Vaičienė. Teismas pasiūlė moterims susitaikyti. Kadangi tapo aišku, jog toliau kartu gyventi viename name, tik skirtinguose aukštuose, šioms dviems moterims bus neįmanoma, reikėjo vykdyti paprastą sprendimą - tiesiog vienai iš šių šeimų pasirinkti kitą gyvenamąją vietą. Deja, taip neatsitiko - ši situacija nepasikeitė iki šiol. Taigi, teisiamųjų suole atsidūrusios Dž. Levčenkienės teigimu, tą dieną grįžusi namo ji girdėjo, kaip iš teismo kartu su J. Judišiūte ir prie jų prisijungusiu R. Kazakausku parvykę Vaičiai lauke garsiai kalbėjo grasindami su ja susidoroti. Šiuos grasinimus Džangirda įrašiusi į audiojuostą. Apie 20 valandą pas ją atėjo pakviesti kaimynai - V. Borisenka ir R. Liagienė. Vaišindamiesi alumi jie girdėjo kieme puotavusių Vaičių ir jų svečių kalbas apie susidorojimą, grasinimus užmušti, nušauti bei pakarti, todėl visa tai vėl įrašė. Dėl tokios įtampos ir ką tik girdėtų grasinimų, apie vidurnaktį namo susiruošusius kaimynus moteris nutarė palydėti. Dž. Levčenkienė tikino, jog dėl to, kad galėtų apsiginti užpuolimo atveju, pasiėmė virtuvinį peilį. Išėjus iš kiemo ir nužingsniavus keliasdešimt metrų, jie pamatė iš tamsos išnirusį žmogaus siluetą, kuris staiga priartėjęs trenkė greta ėjusiam V. Borisenkai į galvą ir šis susmuko. Dž. Levčenkienė esą pažinusi S. Vaičį, kuris užgulęs jos svečią toliau jį mušė. Tuo metu iš už nugaros pasigirdo G. Vaičienės žodžiai -"Duok, kirsk..." ir teisiamoji, atsisukusi greta pamatė G. Vaičienę, kuri jai įspyrė ir užsimojo smogti. Pajutusi pavojų, Dž. Levčenkienė dūrė užpuolikei peiliu. Kur pataikė - nepamatė, tačiau ši atsitraukė. Tuomet moteris pastebėjo jos link einantį S. Vaičį, rankose turėjusį pagalį. Supratusi, jog yra apsupta (už nugaros buvo G. Vaičienė su J. Judišiūte, iš šonų - du vyriškiai), dūrė suklupusiam ar tai jai bandžiusiam spirti S. Vaičiui į krūtinę. Dž. Levčenkienė tikino po to numetusi peilį ir nuėjusi kartu su R. Liagiene. Teisiamoji atkakliai tvirtino, jog Vaičių puolimą ji suprato kaip grėsmę savo ir svečių gyvybei ir savo veiksmus vertina kaip gynybą. Ji taip pat įrodinėjo nežinanti, kas sužalojo R. Kazakauską.
Subadė...
Kaip galima tikėtis, šioje byloje nukentėjusiais pripažintų asmenų parodymai buvo priešingi. G. Vaičienė paaiškino, jog su Dž. Levčenkiene tame pačiame name gyvena 3-4 metus. Konfliktai su kaimyne esą prasidėję tuomet, kai ji Džangirdą išdavė jos ieškojusiems policininkams. Genovaitė tvirtino kaimynės buvusi užpulta ne kartą (jos vyras - taip pat), o už jos sumušimą Dž. Levčenkienė net buvusi teista. Kalbėdama apie lemtingojo vakaro konfliktą moteris nurodė, jog tąsyk kaimynė su sugyventiniu J. Kuraičiu bei V. Borisenka ir R. Liagiene girtavo, o ji su svečiais - viešnagėn atvykusiais J. Judišiūte bei R. Kazakausku įsitaisė kieme prie namo, kur gėrė alų ir vyną. Pro langą Džangirda ir jos kompanija plūdo juos įvairiais žodžiais, tad jie atsakę replikomis, tačiau grasinimų nužudyti nereiškę. Apie vidurnaktį, kuomet kaimynės svečiai išėjo namo, G. Vaičienė išgirdo sušnarant krūmus, ir kol apsižiūrėjo, pamatė gulintį R. Kazakauską, o greta jo stovinčius Dž. Levčenkienės sūnų, sugyventinį bei R. Liagienės sūnų, kurie mušė R. Kazakauską. Pasimetusi pašaukė vyrą, kuris buvo nuėjęs prie ūkinio pastato. Tuo metu R. Liagienė jai sudavė per ranką, o V. Borisenka pagaliu puolė atbėgusį sutuoktinį. Apsisukusi eiti namų link, pamatė Dž. Levčenkienę, kuri smogė jai peiliu į veidą, o antrą kartą - į krūtinę. Įvyko susistumdymas ir moteris pasileido bėgti. Pavymui girdėjo žodžius "pajausiu...". Vėliau atsisukusi matė, kaip J. Kuraitis pagaliu daužo jos vyrą. Ji tuoj pat paskambinusi policijai ir iškvietusi greitąją pagalbą. Tuo metu namo grįžo sužalotas vyras ir R. Kazakauskas.
Viena šalis - viena tiesa
Panašiai įvykio aplinkybes aiškino ir S. Vaičys. Jis tikino, jog išgirdęs žmonos šauksmą ir per daržus atbėgęs prie kelio pamatė tris vyrus ir pajuto smūgį į pilvą. Pasidarė šilta. Vyriškis įrodinėjo priešais matęs R. Liagienę su peiliu rankose, o paskui, kuomet pasuko eiti, pajuto smūgį į nugarą - atsisukęs pastebėjo Dž. Levčenkienę su peili rankoje. Nors buvo silpna, jis parėjo namo ir daugiau nieko neprisimena... Atitinkami buvo ir trečiojo nukentėjusiojo - R. Kazakausko parodymai. Vyriškis tikino per konfliktą buvęs sumuštas ir padurtas. Kas tai padarė - pasakyti negali, tačiau vėliau iš J. Judišiūtės sužinojo, jog peiliu jam dūrė Dž. Levčenkienė...
Kruvinos muštynės dėl abipusės kaltės?
Iš tiesų, gana sudėtinga išnarplioti kiekvieno to vakaro konflikto dalyvio paaiškinimus, iš kurių galima daryti vieną išvadą - dviejų konfliktavusių pusių parodymai buvo visiškai priešingi. Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, jog S. Vaičys patyrė sunkų, o jo sutuoktinė bei R. Kazakauskas - nežymius sveikatos sutrikdymus. Visi konflikto dalyviai tą vakarą buvo neblaivūs. Šią bylą nagrinėjęs teismas pripažino, jog kruvinos muštynės kilo dėl abipusės kaltės, kurią sąlygojo seniai besitęsianti nesantaika bei tą dieną susikaupę nesveikos emocijos. Teismas pripažino, jog abiejų pusių parodymai - nenuoseklūs ir prieštaringi. Nors teisiamoji Dž. Levčenkienė bandė įrodyti, jog tokiais veiksmais gynė savo bei svečių gyvybes, teismas atmetė savigynos prielaidą. Esą nei Dž. Levčenkienei, nei kitiems jos svečiams realus pavojus negrėsęs... Taigi, galiausiai buvo priimtas sprendimas nuteisti šią moterį realia laisvės atėmimo bausme. Už sunkų kūno sužalojimą Dž. Levčenkienė nuteista kalėti dvejus metus pataisos namuose. Tačiau, kaip jau buvo minėta, nuteistoji su tokiu nuosprendžiu nesutinka ir žada jį apskųsti.
Teismai dar greit nesibaigs
Po nuosprendžio pakalbinome ir G. Vaičienę bei jos sutuoktinį. Dž. Levčenkienės, bei tolimesnių kaimynų - R. Liagienės ir jos sugyventinio V. Borisenkos atžvilgiu pasipylė nemalonūs kaltinimai. Į klausimą, kodėl nedidelio Gėlainių kaimelio gyventojų nuomonė apie ją gana neigiama, pašnekovė atsakė, jog yra priešingai - esą ji puikiai sugyvenanti su J. Čepkauskiene, Autukais. G. Vaičienė tikino, jog Džangirdai paskirta bausmė per švelni, todėl galvojantį nuosprendį apskųsti...
Beje, sutuoktiniai G., S. Vaičiai ir V. Borisenka teismo salėje susitiks dar kartą. Mat, per rugpjūčio konfliktą buvo sužalotas ir V. Borisenka, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir šių aplinkybių nenagrinėjo, todėl nukentėjęs žmogus su tuo susitaikyti nepanoro. Jis kaltina Vaičius ir tikina, jog jį sužalojo būtent sutuoktiniai. Skundas, išnagrinėtas taikinamajame posėdyje, jokių rezultatų nedavė - šalys nesusitaikė, todėl lapkričio 18 dieną bus nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje į teisiamųjų suolą jau sės Genovaitė ir Steponas Vaičiai... Paprašytas charakterizuoti minėto konflikto dalyvius, visus juos gerai pažįstantis vienos institucijos atstovas (jo prašymu pavardės neskelbiame) pasakė trumpai ir aiškiai - nei Dž. Levčenkienė, nei R. Liagienė, o juo labiau - V. Borisenka - nėra piktybiški ar agresyvūs asmenys, tai normalūs žmonės. G. Vaičienė buvo įvertinta kaip konfliktinė asmenybė. Iš viso to, kas buvo pasakyta, galima daryti tiktai vieną išvadą - kol glaudžioje kaimynystėje gyvens šios kelios šeimos - karams galo nebus...
