Į pataisos namus nusiuntė... brendis
Vilnietis Juzefas Stanevičius (34 m.) nedoru elgesiu prisiprašė į pataisos namus. Jis buvo pripažintas esąs kaltas dėl Vilniaus rajono gyventojos Birutės (19 m., vardas pakeistas) išžaginimo.
Teisme vyriškis (matyt, tikėdamasis, kad tai bus pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe) neneigė savo kaltės ir viską atvirai papasakojo.
Juzefas su Birute susipažino viename iš Vilniaus centro bariukų. Na, tiesiog po darbo statybose (jis dirba UAB "Satona") užsuko į vieną "knaipę" išgerti kavos, nes visą dieną jautė stiprius galvos skausmus. Tame barelyje laisva kėdė tebuvo prie stalelio, už kurio sėdėjo jauna daili mergina. Juzefui net paširdžiuose apsalo, kai ši juodaplaukė į jį, kemšantį bandelę ir užsiurbiantį kava, keliskart įdėmiai pasižiūrėjo... Niekada nemanęs, kad gali taip neromantiškai pradėti pažintį su nepažįstamąja, Juzefas šįkart niekaip negalėjo sutramdyti savo jausmų - ėmė ir užkalbino gražuolę juodaplaukę... Ši, anot Juzefo, irgi "nesilaužė" - pasisakė vardą, iš kur atvykusi, ką sostinėje veikianti... Tai buvo vienos aukštesniosios mokyklos moksleivė antrakursė. Tą vakarą mergina po paskaitų ir šokių būrelio užsiėmimų jau ruošėsi traukiniu pūškuoti į namus, tačiau kelias minutes pavėlavo, ir prisiėjo laukti kito traukinuko - tai Birutė ir užsuko į bariuką "užmušti laiko"...
Taigi, kaip toliau pasakojo Juzefas Stanevičius, kuo toliau, tuo labiau jis siekė su labai patikusia naująja pažįstama susidraugauti. Birutė irgi nebuvo iš tyliųjų, tad bendravimas neapsunko. Galiausiai porelė apsikeitė mobiliaisiais telefonais ir sutarė susitikti kitądien.
Antrąkart jiedu susitiko irgi tame pačiame barelyje, mat ir Juzefui, ir Birutei ši vieta buvo gerai žinoma, be to, visai šalia, gretimoje gatvelėje, - Juzefo butas, kuriame jis gyveno vienui vienas...
Šįkart vyriškis nepanoro sėdėti "valdiškoje įstaigoje" - draugei pasiūlė užsukti į svečius. Birutė dar kiek pasispyriojo ir sutiko. Juzefas pakeliui užsuko į gėrimų parduotuvę ir nupirko du butelius: vieną - šampano, kitą - brendžio... Tarsi nujausdama kažką negera, Birutė sumelavo vartojanti vaistus, todėl negalinti ragauti net šampano... Ne, tai ne - buto šeimininkas nė nesiruošė draugės "prievartauti".
- Nežinau, kas man staiga pasidarė, - prisiekinėdamas nemeluojąs, teisme nesyk pakartojo Juzefas. - Išgėriau dvi taureles brendžio ir pajutau baisų potraukį moteriai... Visaip stengiausi tokių minčių atsikratyti, bet nieko neišėjo... Na ką, įvyko kaip įvyko - paėmiau ją per prievartą...
Teisme Birutė patikslino, jog prievarta neapsiėjo be grasinimų, psichologinio smurto. Iš Juzefo tuometinio elgesio supratusi, kad prieš vyrišką jėgą neatsilaikys, mergina nesipriešino, nesišaukė pagalbos ir tuo, galima drąsiai tvirtinti, savo skriaudiką pergudravo. Po patirtos prievartos Birutė susitvarkė ir, nutaikiusi progą, nėrė pro duris. Jau gerokai apgirtęs Juzefas jos nesivijo...
Vilnių puikiai pažįstanti mergina nuskubėjo į artimiausią nuovadą. Kadangi nukentėjėlė nurodė tikslią skriaudiko gyvenamąją vietą, pareigūnams nebuvo jokių sunkumų Juzefą sulaikyti tą patį vakarą. Šis vyrukas, pasirodo, vienas ištuštinęs butelį brendžio, ramiai sau miegojo... Paprašytas rengtis ir važiuoti drauge, Lietuvos lenkas ne iškart suvokė, kas atsitikę. Prasiblaivęs viską atvirai prisipažino. Anot Juzefo, jis nieku gyvu nebūtų patikėjęs, kad savo noru pas jį į butą atėjusi pana išdrįs "ieškoti galų".
Vilniaus 3-iosios apylinkės teismas atsižvelgė į nekokią Juzefo Stanevičiaus praeitį (vyriškis du kartus išsituokęs, prieš trejus metus teistas už vagystę, o pastarąjį nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus) ir skyrė jam puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis nuosprendį apskundė, tačiau aukštesnioji teisminė instancija skundą atmetė.