Tragiškos alytiškių išgertuvės
Irena ZUBRICKIENĖ
Alytaus gyventojas Artūras Krasavinas (40 m.) viena ranka priglaudė iš savo šeimos išėjusį ir be pastogės likusį alytiškį Stasį Dragūnaitį (42 m.), o kita ranka atėmė priglaustojo gyvybę. Tokią išvadą galima daryti po Kauno apygardos teisme išnagrinėtos tyčinio nužudymo bylos.
Artūras ir Stasys buvo pažįstami kone 10 metų. Mažų mažiausiai, kas siejo abu alytiškius, buvo jų pomėgis svaigintis alkoholiu. Dėl to praėjusių metų vasarą Stasys tapo išsituokusiu vyru. Po skyrybų Stasys kelis mėnesius dar gyveno su buvusia žmona ir dirbo vienoje Alytaus bendrovėje, tačiau šilti jausmai buvusių sutuoktinių jau nesiejo. Labiausiai moterį piktino tai, kad Stasys pragerdavo savo uždarbį, jai nepadėjo išlaikyti vaikų, o pastaruoju metu beveik neišsiblaivydavo ir į namus pareidavo kaip į viešbutį.
Kartą Stasys parėjo ne tik girtas, bet ir su muštynių žymėmis ant veido. Jis sakė, kad susimušė su Krasavinu. Įpykusi buvusi žmona pareikalavo, kad Stasys iš jos buto galutinai išsikraustytų. Vyras paklusniai išėjo. Po to dar kartą buvo sugrįžęs, bet girto vyro moteris nebenorėjo matyti. O netrukus šeimą pasiekė žinia, kad Stasys Dragūnaitis guli ligoninėje, patyręs sunkią galvos traumą. Tą pačią dieną nelaimėlis mirė.
Alytaus policininkai nustatė, kad paskutines savo gyvenimo dienas Stasys praleido pas jau minėtą Artūrą Krasaviną. Šis nevedęs vyras gyveno su savo mama 3 kambarių bute, kurį kaip tik tuo metu ką tik buvo pardavę ir džiaugėsi gautais rankpinigiais. Tas džiaugsmas liejosi nesibaigiančiomis vaišėmis, kuriose dalyvavo ir Stasys. Anot Artūro, bičiulis pas jį buvo prisiglaudęs nuo tada, kai išėjo iš savo žmonos namų. Esą dažniausiai tūnodavo bute, tačiau retkarčiais kažkur išeidavo.
Dviejų alkoholio siejamų bičiulių bendras gyvenimas ir išgertuvių maratonas baigėsi tuo, kad praėjusių metų gruodžio 11-osios itin ankstų rytą buto šeimininkas Artūras, sunerimęs dėl savo "nuomininko" sveikatos būklės, skubiai prikėlė kitame kambaryje miegojusią savo mamą ir paragino ją kviesti greitąją pagalbą, nes esą Stasys guli koridoriuje ir nereaguoja budinamas. Moteriškė pėsčiomis leidosi į ligoninę ir netrukus sugrįžo su medikėmis. Šios, apžiūrėjusios nesąmoningą gulintįjį, įtarė sunkią galvos traumą. Prie nelaimėlio buvęs Artūras ir greitąją iškvietusi jo motina neišsidavė, kad jie yra buto šeimininkai. Artūras tik aiškino, kad "atėjo, gėrė, miegojo, rado". Kas, pas ką, kada - buvo neaišku. Medikėms, nelaimėlį aptikusioms užklotą antklode ir su pagalve po galva, iškart kilo įtarimų, kad kažkas slepiama - visai svetimu nebūtų taip rūpintasi.
Tą pačią dieną S. Dragūnaitis, ištiktas komos, ligoninėje mirė. Ekspertas nustatė, kad vyras patyręs mažiausiai 20 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, iš kurių 5 - į galvą. Sunki galvos trauma alytiškiui buvo mirtina. Specialistų teigimu, jis ją buvo patyręs prieš gerą savaitę. Pareigūnai "suvedė galus": ar tik ne tada, kai į žmonos butą parėjo sumuštas ir pasisakė gavęs nuo Krasavino?
Artūras Krasavinas savo kaltės nepripažino. Jis neneigė, kad prieš kelias dienas bičiuliui sudavė ranka kelis nestiprius smūgius į pilvą, nes pamatė, kad "nuomininkas" nučiupęs jo piniginę ir ketina kažkur eiti. Po smūgių piniginę A. Krasavinas atsiėmęs, draugai susitaikę ir toliau tęsę išgertuvių maratoną. Anot Artūro, po šio taikiai pasibaigusio konflikto Stasys buvo kažkur išėjęs, parėjo pamušta akimi, pernakvojo, vėl išėjo, vėl parėjo. Kol galiausiai vieną naktį, girtas užmigęs koridoriuje, pradėjo leisti keistus garsus ir nebereaguoti į aplinką. Paklaustas, iš kur atsiradę nubrozdinimai ir kraujosruvos ant jo rankų, Artūras tikino nežinąs, kol "prisiminė", kad greičiausiai bus užkliuvęs už sienų ar laiptų turėklų siauroje laiptinėje, kai lemtingąjį rytą padėjo medikams išnešti S. Dragūnaitį į jų automobilį. O liudijusi medikė tikino, kad iki kraujų susižaloti laiptinėje tikrai nebuvę galimybės.
Teisėsaugininkai A. Krasaviną apkaltino remdamiesi ir DNR ekspertizių išvadomis. Be to, Artūrui bandant įrodyti, kad Stasys savo mirties išvakarėse dar sveikas vaikščiojo su juo po degalinę, kur abu pirko svaigalų, tai paneigė degalinėje užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame buvo matyti, jog Artūras tą vėlų vakarą apsipirkinėjo vienas. (Medikai tikino, kad sunkią galvos traumą prieš kelias dienas patyręs ir dėl to nesigydęs vyras mirties išvakarėse vaikščioti nebegalėjo.) Teisiamojo parodymai neįtikino teismo dar ir dėl to, kad jie buvo kaitaliojami, nenuoseklūs.
Niekur nedirbantis, 3 kartus už įvairius nusikaltimus teistas Artūras Krasavinas sulaukė teismo verdikto jis ir: yra savo bičiulio žudikas. Už tai alytiškis nuteistas kalėti 10 metų. Teismas taip pat priteisė didžiulius civilinius ieškinius: be laidojimo išlaidų (760 litų) nužudytojo žmonai, dar 100 000 litų neturtinės žalos nuteistasis įpareigotas sumokėti dviem nužudytojo vaikams. Valstybinei ligonių kasai už S. Dragūnaičio trumpą gydymą A. Krasavinas turi sumokėti per 4300 litų.
