Mirtinai sumušė dėl 50 litų
Irena ZUBRICKIENĖ
Padorioje šeimoje užaugęs Padovinio kaimo (Marijampolės sav.) gyventojas Vytautas Lenktaitis (24 m.) teisiamųjų suolą iki šių metų vasaros buvo išbandęs jau 3 kartus, bet už nesunkius nusikaltimus paskirtos bausmės jam vis būdavo atidedamos. Pastarąjį kartą vaikinui buvo nurodyta ramiai, neužkliūnant gyventi nors iki 2009-ųjų vasario, kol baigsis lygtinai paskirtos bausmės terminas. Vykdydamas teismo nurodymus, Vytautas dirbo vienoje mašinų remonto įmonėje, darbdavys juo nesiskundė. Pretenzijų šiam jaunam vyrui nebeturėjo ir jo artimieji bei kaimynai: esą blaivus Vytautas - paslaugus ir nuoširdus žmogus.
Tačiau tokia Vytauto ramybė, paisant teismo nuosprendžio "rėmų", netruko nė pusmetį. Šių metų birželio 17-osios vakarą, po darbo, vaikinas, būdamas neblaivus, nuėjo pasisvečiuoti pas savo bendraamžį, gerą bičiulį Marių Gūžį, gyvenantį netolimame Vaitiškių kaime. Čia pastaruoju metu glaudėsi ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis, seniai su šeima išsiskyręs Algis Dulinskas (44 m.), uždarbiaudavęs pas gretimo kaimo ūkininkę, bet uždarbį dažniausiai pragerdavęs.
Tuo metu, kai atėjo Vytautas, Algis kambaryje miegojo. Svečias, prisiminęs, kad 2 dešimtmečiais už jį vyresnis pažįstamasis yra skolingas 50 litų, Algį prisikėlė ir pareikalavo grąžinti skolą. Skolininkas atvirai pasakė pinigų neturįs ir prašė dar palaukti. Skolintojui tai nepatiko - kilo ginčas, peraugęs į muštynes.
Iš pradžių abu vyrai tik stumdėsi ir mosavosi rankomis, tačiau kai nuo vieno smūgio skolininkas Algis nukrito nuo lovos, skolintojas kelis kartus spyrė skolininkui į šoną ir, sugriebęs už drabužių, išsinešė į lauką. Lauke Algis neišvengė dar kelių smūgių ir spyrių. Anot liudininko Mariaus, gavo ir kastuvu. (Neblaivus Marius į konfliktą nesikišo.) Po to baudėjas atsinešė sumuštąjį prie namo, įkėlė per langą į vidų, iš pykčio dar užmetė ant jo metalinę krosnies orkaitę, spintos dalį ir medinę lentą su pieno separatoriaus dalimi. Taip užbarikaduotą nelaimėlį skriaudikas paliko ir kartu su Mariumi išėjo.
Kitos dienos vakarą Marius Gūžys, kurio kaimynystėje buvo įsikūręs Algis Dulinskas, pastebėjo, kad išvakarėse egzekuciją ištvėręs vyras vos gyvas. Greitosios pagalbos automobiliu nelaimėlis buvo išvežtas į ligoninę. Medikai atviravo, kad po muštynių praėjęs laikas (viena para) pasitarnavęs sužalotojo nenaudai.
Kol A. Dulinsko sužalojimą tyrę pareigūnai išsiaiškino, kas, kaip ir už ką jį nuskriaudė, ligoninėje Algis sparčiai silpo. Vyrui per muštynes buvo sulaužyti keli šonkauliai, apdaužytas visas kūnas, stipriai sumušta galva. Sužalojimų komplikacijos baigėsi tuo, kad komos ištiktas A. Dulinskas po gero mėnesio mirė, iš ligoninės taip ir nebesugrįžęs į savo pastogę.
Vytautas Lenktaitis buvo suimtas ir tuo labai stebėjosi: esą sumuštas Algis jam jau atleidęs, o mirties priežasčių reikia ieškoti vyrą gydžiusių medikų darbe.
Tačiau teisėsaugininkai vadovavosi ne suimtojo logika ir emocijomis, o įstatymais, pagal kuriuos muštynių kaltininkas baudžiamas nepaisantant, ar jo smurto auka buvo gydoma tinkamai ir ar gerai buvo diagnozuoti sužalojimai. Šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas akcentavo, kad padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, pasibaigęs tragiškomis pasekmėmis, stebėjosi, kodėl sumuštasis buvo abejingai paliktas merdėti, ir įvardino kelis kartus teistą, bet išvadų nedarantį Vytautą Lenktaitį esant recidyvistą. Jaunam žudikui, neturėjusiam kantrybės palaukti grąžinamų 50 litų, teismas paskyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta nužudytojo duktė civilinio ieškinio nepareiškė.
Beje, Marijampolės policijoje šiuo metu tiriami dar keli kriminalai, kuriuose V. Lenktaičiui gresia naujos teismo bausmės. Pareigūnai sakė negalintys suprasti, kodėl geroje šeimoje užaugęs vaikinas pasuko nusikaltimų keliu.
