Nuosprendis po nuosprendžio
Privedimo prie savižudybės įrodyti nepavyko
Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį apskrityje siautusios gerai organizuotos bei ginkluotos ir ypatingu žiaurumu garsėjusios gaujos nariams. Gaujos vadeiva laikomas Ričardas Mironovas (28 m.) nuteistas 9 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, Dalius Ružas (29 m.) įkalintas 7 su puse metų, o jo bendraamžis Artūras Jokubauskas laisvės nematys 6 metus ir 3 mėnesius. Pastarasis per 2 metus dar turės sumokėti ir 10 000 litų baudą.
Ši trijulė į teismo salę buvo atgabenta iš pataisos namų, kur jau atlieka teismo dar 2005 metų lapkričio mėnesį jiems paskirtas bausmes už automobilių vagystes, turto prievartavimą ir plėšimus. Šį kartą minima kompanija drauge su Tadu Nacu (24 m.) ir Romualdu Galiniu (28 m.) buvo kaltinama net 19 nusikaltimų, tarp kurių - sprogmenų, šaudmenų ir ginklų disponavimas, automobilio pagrobimas, narkotikų platinimas, turto prievartavimas ir privedimas prie savižudybės. Pastarasis kaltinimas buvo vienas iš sunkiausių šioje byloje, tačiau jį nagrinėjant buvo taikomas senasis Baudžiamasis kodeksas, tad teismui įrodymų nepakako.
2006 metais vasario pabaigoje virtuvėje ant dujų vamzdžio rastas pasikoręs klaipėdiškis Aleksandras Vrublevskis (34 m.) priešmirtiniame raštelyje paminėjo, kad šios gaujos nariai iš jo reikalavo 12 000 dolerių arba perrašyti butą. Tačiau 4 kartus teistą buvusį vagį A. Vrublevskį reketavę, mušę, rišę prie automobilio ir tampę po lauką žiauruoliai už šį nusikaltimą liko nenubausti. Jie pripažinti kaltais tik už turto prievartavimą.
Tadas Nacas teismo laukė areštinėje, tad gavęs laisvės atėmimo metams ir 10 mėnesių, už grotų nebegrįžo - bausmės laiką jau buvo atsėdėjęs. Iki šiol neteistas R. Galinis nubaustas 2500 litų bauda. Teismų maratonas Ričardui Mironovui bei Dariui Ružui dar nesibaigia, nes netrukus vyrukai drauge su dar dviem policijai gerai žinomais asmenimis bus teisiami už sukčiavimą.
Diplomas nuo belangės neišgelbėjo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Ukrainos pilietę Juliją Misiūną-Gališanskienę (30 m.) nuteisė kalėti 4 metus. Taip įvertintas buvusios prostitutės prieš 8 metus Vilniuje įvykdytas nusikaltimas. Moteris pripažinta kalta bendrininkavusi apiplėšiant vienos sostinės bendrovės vadovą. Nors Valerijaus Januškevičiaus vadovautos žudikų gaujos nariai jau senokai "atgailauja" pataisos namuose, tačiau teisėsaugininkai iki šiol tebeišaiškina kai kuriuos šių banditų nusikalstamos veiklos epizodus - viename jų įsimaišė ir Julija.
Dar ne toks ilgas šios moters gyvenimas galėtų būti puikaus melodraminio detektyvo pagrindu. Į Lietuvą dvidešimtmetė Julija Misiūna maždaug prieš dešimtmetį atvyko ieškoti darbo. Išvaizdi mergina pateko į prekiautojų žmonėmis rankas. Iš jos buvo atimtas pasas, o pati J. Misiūna buvo išvežta į Vokietiją bei parduota į nelegalų viešnamį. Prostitute paversta sekso vergė kentė nuolatines patyčias, kol pagaliau pabėgo. Julijai pavyko be pinigų ir dokumentų pasiekti Lietuvos sieną. Tačiau čia nelaimėlė buvo sulaikyta ir vietoj pagalbos sulaukė baudžiamosios bylos už neteisėtą sienos perėjimą. Teismas skyrė jai pusantrų metų laisvės atėmimą lygtinai, tad jauna moteris vėl ėmė verstis seniausia pasaulio profesija. Prostitutę po savo sparneliu priglobė su V. Januškevičiaus gauja siejamas Archipas Popovas.
Viltis pakeisti gyvenimo būdą Julijai šmėkštelėjo tuomet, kai ji pradėjo susitikinėti su vienos sostinės bendrovės vadovu Arimantu. Verslininkas pirmą kartą Juliją kaip prostitutę išsikvietė atsitiktinai. Mergina jam patiko, jis dar kelis kartus kvietėsi ją į viešbučius ir savo namus. Išskirtinį dėmesį rodęs Arimantas J. Misiūnai pasirodė pasakų princu ir ji vis dažniau pas jį ištrūkdavo be sutenerių žinios. Juo labiau kad vieno susitikimo metu verslininkas jai net pasipiršo - žadėjo, jog išsiskirs su savo žmona ir ves Juliją.
Tačiau kai iš laimės apkvaitusi mergina savo svajose jau matavosi baltą nuometą, verslininkas jai prisipažino, jog piršosi tik juokais. Mergina puolė į depresiją ir savo nuoskaudas vis dažniau skandino alkoholyje. Per vienas išgertuves ji prasitarė savo sąvadautojui A. Popovui, kad Arimantas ją suviliojo ir apgavo. Išsiklausinėjęs smulkmenas ir sužinojęs, jog verslininkas turtingas, Archipas pritarė merginos norui atkeršyti.
Po kelių dienų J.Misiūnai buvo pranešta, kad su ja nori pasikalbėti labai svarbus žmogus, ir moteris buvo nuvežta prie sostinės "Žalgirio" stadiono. Kai sąvadautojai išlipo iš automobilio, į jį tuoj pat įsėdo vienas iš V. Januškevičiaus gaujos "verchų" Vladislavas Kovalčiukas. Julijai į galvą jis įrėmė pistoletą ir liepė kloti visą informaciją apie buvusį meilužį. Banditą domino, kur verslininkas gyvena, kokiu automobiliu važinėja, kas už jį gali sumokėti išpirką. Gerokai vėliau Julija Misiūna teisėsaugininkams tvirtino, jog labai išsigando ir viską išpasakojo.
Iš prostitutės gautą informaciją banditai "realizavo" 1998 metų vasario mėnesį. Arimantas buvo pagrobtas ir nugabentas į vieną Kalvarijų gatvėje esantį garažą. Kol antrankiais surakintas verslininkas, uždarytas tamsiame garaže, spėliojo, kas jį įkalino, pagrobėjai iš jo namų išnešė brangių daiktų už 50 tūkstančių litų ir pavogė jo automobilį "Audi". Kitą dieną Arimantas buvo paleistas.
Julija tais pačiais metais išvyko į Ukrainą, po kiek laiko baigė Kijevo milicijos akademiją. Moteris nenorėjo, kad kas nors sužinotų apie tai, jog Lietuvoje ir Vokietijoje ji vertėsi prostitucija, todėl pakeitė savo pavardę ir pagal senelę tapo Gališanskiene.
J. Gališanskienė buvo sulaikyta ir apkaltinta, kai užpernai atvyko į Lietuvą aplankyti savo sesers. Moteris teigė, nežinojusi, jog jos buvęs mylimasis Arimantas buvo pagrobtas ir apiplėštas, tačiau dar gerokai prieš jos sulaikymą prokurorams "išpažintį" atliko nuteistasis V. Kovalčiukas, kuris pranešė, kad J. Misiūna ne tik suteikė informaciją apie verslininką Arimantą, bet ir pareikalavo savo dalies - trečdalio pagrobtų pinigų. J. Gališanskienės gynėjai įžvelgė nemažai procesinių kaltintojų padarytų pažeidimų ir skundėsi įvairioms instancijoms, tačiau nieko nelaimėjo. Aukščiausiojo Teismo nuosprendis galutinis ir neskundžiamas.
R. R.
