Reikia mokėti sausam išlipti iš balos
Irena ZUBRICKIENĖ
Girėnų kaimo (Vilkaviškio r.) gyventojas Alvydas Albertynas (45 m.) Kauno apygardos teisme buvo teisiamas už tai, kad buvo sulaikytas kontrabandos būdu vežantis per valstybės sieną labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Už tokį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato mažiausiai 10 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas suvalkiečio labai pasigailėjo.
A. Albertynas įkliuvo praėjusių metų gegužės 30-ąją, kai motinos automobiliu "VW Passat" vidurdienį ketino kirsti Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną Kybartų kelio poste (Vilkaviškio r.). Kauno teritorinės muitinės Marijampolės skyriaus kriminalistai, turėdami išankstinės informacijos apie galimą nusikalstamą veiklą, nutarė apžiūrėti į šį postą įsukusį automobilį, kurio vairuotojas iškart patraukė vadinamojo žaliojo kanalo link. Tai reiškė, kad A. Albertynas į Rusiją neveža jokių draudžiamų daiktų ir deklaruotinų prekių.
Tikrintojams Alvydas išsidavė ne iš karto. Pareigūnai patys aptiko du paketus mašinos bagažinėje, įdėtus į oro filtro ertmę. Tuomet pasirodė kriminalistų iškviestas muitinės kinologas su keturkoju pėdsekiu, specialiai išmokytu ieškoti narkotinių medžiagų. Nors Alvydas jau "skilo" ir aiškino vežąs į paketus sudėtus 100 tūkstančių JAV dolerių, šuo savo elgesiu rodė, jog mašinoje yra narkotikų. Tuomet vairuotojas pats parodė, kur buvo paslėpti dar keturi paketai. Pareigūnai juose tikrai aptiko narkotinių medžiagų. Vėliau buvo nustatyta, jog tai - daugiau kaip kilogramas kanapių bei jų dalių ir daugiau kaip 35 gramai fentanilio. Pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuriuo apsprendžiamas narkotinių medžiagų kiekis pagal jų svorį ir nuo to priklauso gresianti atsakomybė, tai buvo labai didelis kiekis (tam užtenka net ir 501 gramo kanapių bei jų dalių ir vos 0,02 gramo fentanilio).
Sulaikytas A. Albertynas tikino nežinojęs, kad vešęs narkotikus. Jis teigė manęs, jog paketuose - tik pinigai. Žinojęs, kad ir toks siuntinys nusikalstamas, tačiau rizikavęs, nes norėjęs užsidirbti 200 eurų. Vyras pateikė savo versiją, kuria turėjo patikėti ir kontrabandininką sulaikę pareigūnai, taip pat patikėjo ir teismas.
Anot Alvydo, dažnai važinėdavusio pigesnių prekių į vos už keliolikos kilometrų esančią Rusiją, prieš tris dienas iki nusikaltimo Kybartų kelio poste jį užkalbino Aliumi prisistatęs nepažįstamasis. Vyras pasiūlė sandėrį: už atlygį pervežti per sieną nedeklaruotus dolerius. Alvydui susigundžius, Alius įteikė mobilųjį telefoną ir liepė laukti nurodymų.
Po trijų dienų Alvydas skambučio sulaukė. Du nepažįstami vyrai laukė Alvydo Kybartuose, prie vaistinės. Po to visi trys savais automobiliais nuvažiavo į nuošalią vietą, ir Alvydo "bosai" patys sudėjo šešis paketus į Alvydo automobilyje paruoštas ertmes. Alvydas sakė, kad paketai jam atrodė panašūs į bandeles, todėl jis tyliai suabejojo, ar juose buvo banknotai, tačiau apie galimus narkotikus esą net nepamanė. Vyrai, kurjeriui perdavę draudžiamus paketus, tepasakė, kad Rusijoje, nuvažiavus kelis kilometrus nuo valstybės sienos, Alvydą pasitiks vyriškis, kurio išvaizdą detaliai apibūdino, ir perims paketus bei iškart atsiskaitys už paslaugą.
Atsiskaityti su paklusniu Alvydu Rusijoje laukusiam vyriškiui neteko - kaip minėta, narkotikų kontrabandininkas buvo sulaikytas dar neišvykęs iš Lietuvos. Užtat su Alvydu "atsiskaitė" ikiteisminį tyrimą dėl itin didelio kiekio narkotikų kontrabandos pradėję teisėsaugininkai: sulaikytajam buvo nurodyta iki teismo periodiškai registruotis policijoje, teko gyventi be asmens dokumentų, kuriuos paėmė pareigūnai, ir pasirašyti pasižadėjimą niekur neišvykti.
Teismo dienos Alvydas laukė neramiai, nes žinojo, kokios griežtos bausmės skiriamos už narkotikų kontrabandą dideliu kiekiu. Tačiau Kauno apygardos teismas kaltinamąjį nuramino: A. Albertynui buvo paskirtas tik laisvės apribojimas 2 metams. Tai reiškia, kad nuteistasis tuos 2 metus laisvai gyvens namuose ir veiks, ką norės, tik negalės lankytis Kybartų kelio poste, kur buvo sučiuptas kaip nusikaltėlis.
Skirti daug švelnesnę bausmę, negu numato įstatymas, trijų teisėjų kolegija nusprendė atsižvelgusi į A. Albertyną charakterizuojančią medžiagą. Mat vyras anksčiau buvo teistas tik už neatsargų nusikaltimą (avariją), tačiau šis teistumas jau išnykęs. Alvydas yra antrosios grupės invalidas (dėl trauminės galvos smegenų ligos), prižiūri vieną gyvenančią savo garbaus amžiaus motiną, turi nepilnametę dukrą, kurios mama niekur nedirba. Nuolatinio darbo iki teismo neturėjo ir pats Alvydas, gyveno tik iš gaunamos invalidumo pensijos, tad ir susigundė lengvai užsidirbti. Teismas nusprendė, kad nusikalsdamas A. Albertynas "neturėjo konkretaus tikslo pakenkti šalies ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai". Jis pamalonintas dar daugiau - jam sugrąžintas automobilis, kuriuo buvo vykdomas nusikaltimas. Mat mašina įregistruota A. Albertyno motinos vardu, ir savininkė įtikino pareigūnus nieko nežinojusi apie tai, jog jos automobilis gali tarnauti nusikaltėliams...
- Mūsų įstatymai tokie, kad per juos galima landžioti ir neužsikabinti, tik reikia gerai žinoti tas landas, - "Akistatai" sakė A. Albertyno padarytą nusikaltimą tyrę pareigūnai, nusivylę teismo paskelbtu nuosprendžiu. - Jeigu nuteistasis yra iš tų žmonių, kur "kartą paragavęs negali sustoti", jis ir toliau rizikuos, tik dabar, pamokytas, jau bus protingesnis. Išeitų, kad nusikalsti reikia mokėti, ir iš balos išlipsi sausas.
