Žmogžudystė laukiant Naujųjų
Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus moksleivis Valdemaras (17 m.), Mažučių kaimo (Vilkaviškio r.) gyventojas, priverstas daryti didelę pertrauką savo moksluose, nes neseniai Kauno apygardos teismas paskelbė jam griežtą nuosprendį. Už tai, kad nužudė to paties kaimo gyventoją Sigitą Virbicką (50 m.), žudikui paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kraujas, švenčiant Naujuosius
Rimtos Valdemaro, tuomet dar tik 16-mečio, bėdos kilo paskutiniąją praėjusių metų dieną, kai jis ruošėsi su draugais įspūdingai sutikti Naujuosius metus. Apie 22 valandą vaikinas ėjo iš savo namų pas netoliese gyvenantį savo draugą Edgarą. Pakeliui Valdemaras sutiko irgi to paties kaimo gyventoją Sigitą Virbicką, priartėjusį priešais. Šis užkalbino jaunuolį - pasiteiravo, kada bus grąžinti pinigai už anksčiau padarytą žalą, ir pagrasino, esą antraip pasodins į kalėjimą. Valdemaras labai susinervino, tad iškart apsisuko savo namų link.
Namuose Valdemaras susirado kirvį ir juo nešinas nuskubėjo atgal, Edgaro sodybos kryptimi. Keršto užvaldytas vaikinas pasislėpė ir ėmė tykoti einančio S. Virbicko, kuris turėjo praeiti pro Edgaro namus savųjų link. Kai nieko nenujausdamas žmogelis praėjo pro pasislėpusį jaunuolį, šis, pripuolęs iš už nugaros, trenkė vyrui kelis kartus kirviu per galvą.
Sužalotam S.Virbickui nukritus, Valdemaras nuvilko jį į pakelės griovį, visai netoli nelaimėlio namų, o kirvį paslėpė po šalia esančiu konteineriu. Po to smurtautojas nusegė nuo aukos rankos laikrodį, paėmė mobilųjį telefoną, rastus raktus bei butelį ir nuėjo į savo namus. Laikrodį, mobilųjį telefoną ir raktus paslėpė pakeliui - kelio pralaidoje. Namuose vaikinas nusišluostė kraują, persirengė ir nutarė apkraustyti vienišus likusius S.Virbicko namus. (Pastaruoju metu Sigitas savo tėvų namuose tvarkingai ūkininkavo vienas, nes jo žmona uždarbiavo Airijoje, o pilnametė duktė gyvena Kaune.) Pakeliui jis vėl pasiėmė savo buvusį paslėptą kirvį.
Valdemarui patekti į S. Virbicko namus nebuvo sunku - jis įlindo per verandos langą, kurio stiklą išdaužė kirviu. Įlindęs į vidų smurtautojas pradėjo rinktis svetimus menkaverčius daiktus, kurie jam pasitaikė po ranka. Visa tai vaikinas tikėjosi vėliau kam nors parduoti ir šitaip prasimanyti pinigų. Visus pagrobtus daiktus Valdemaras susidėjo į S.Virbicko name rastą maišelį, o išėjęs viską vėl paslepė kelio pralaidoje. Tada jis ramiausiai nuėjo pas draugus, su kuriais vaikštinėjo po kaimą ir šventė Naujuosius. Į namus po šventinės nakties šešiolikmetis parėjo tik sausio 1-osios rytą.
- Būdamas blaivus aš nebūčiau nusikaltęs, - teisme tikino Valdemaras. - Bet tada buvau išgėręs du litrus alaus ir pusę litro degtinės. Pyktį tam Virbickui jaučiau daugiau nei du mėnesius, kai spalį apvogiau jo namą ir jis mane mušė atvykus policininkams, net norėjo prigirdyti vonioje. Dabar labai gailiuosi. Užmušti Virbicko nenorėjau.
Šiurpus naujametis radinys
Sausio 1-osios rytą, kai pakelės griovyje buvo aptiktas S. Virbicko lavonas, įvykio tyrimas žadėjo klaidų kelią. Iškart buvo manoma, kad vyrą, susiruošusį sutikti Naujuosius metus, naktį partrenkė koks nors automobilis, kurio vairuotojas paspruko iš tragedijos vietos. Tačiau teismo medicinos ekspertas pagal sužalojimus nustatė, kad mirusysis - ne avarijos auka. Nelaimėliui buvo suduota ne mažiau kaip 13 smūgių į galvą. Po patirtų sužalojimų jį greitai ištiko mirtis.
Beje, paskutinieji žmonės, matę S. Virbicką gyvą, buvo jo žudiku tapusio Valdemaro tėvai, į kurių namą jis buvo užėjęs prieš kokią valandą iki mirties. Dar prieš tai Sigitui buvo skambinusi iš Kauno jo duktė Loreta, palinkėjusi neliūdėti švenčiant vienam.
Įkalčių nuneigti negalėjo
Įvykio tyrimas pradėjo judėti, kai nužudytojo artimieji pareigūnams pateikė savo įtarimus Valdemaro, jau anksčiau apvogusio Sigitą, adresu. Žmonės žinojo, kad tuokart Sigitas apie vagystę nenutylėjo - jaunajam vagišiui grėsė teismo bausmė. Už tai jis esą ir galėjo keršyti.
Arčiau tiesos policininkai pasijuto esantys tada, kai du Mažučių kaimo gyventojai, čiuožinėdami prie Valdemaro namų, po tilteliu per kaimo kelią, rado nužudyto S. Virbicko laikrodį ir du raktų ryšulėlius. Kaip tik tuo metu policijoje buvo gautas specialistų, tyrusių nusikaltimų vietose rastus įkalčius (kraujo dėmes, nuorūkas, pirštų atspaudus), atsakymas - jis "rodė" Valdemaro adresu. Bene po dešimties dienų priremtas nenuginčijamos tiesos jaunuolis prisipažino per Naujųjų šventę nužudęs žmogų. Netrukus jis parodė, kur buvo paslėpęs kruviną kirvį ir pavogtus daiktus. Prieš vaikiną liudijo ir slėpti jo drabužiai, kuriais jis vilkėjo kirviu daužydamas S. Virbicką, bei batai - ant jų buvo rasta nužudytojo kraujo pėdsakų.
Norėjo prabangos - nuskurdino tėvus
Valdemaras į teisėsaugininkų akiratį pateko ne pirmą kartą - buvo teisiamas jau ketvirtą. Jo, nusikaltėlio, "karjera" prasidėjo, kai Valdemaras tebuvo penkiolikos. Tuomet jis įkliuvo dėl automobilio vagystės. Po to šis, kaip ištirta, sveikos psichikos jaunuolis dar "pasižymėjo" kaip plėšikas ir chuliganas (per vienerius metus užfiksuotos net 6 nusikalstamos veikos). Visus kartus iki šiol nepilnametis atsipirkdavo tik trumpo arešto bausmėmis. Beje, skirdami dvi pastarąsias bausmes, Vilkaviškio teismo teisėjai jau žinojo, kad teisiamasis nužudęs žmogų. Vietos gyventojų teigimu, Valdemaras stebino įžūlumu ir nenuspėjamu elgesiu, labai norėjo prabangesnio gyvenimo ir greičiausiai dėl to buvo linkęs nusikalsti.
Matyt, blogo Valdemaro elgesio šaknų pirmiausia reikėtų ieškoti jo daugiavaikėje ir girtaujančioje šeimoje, kuri jau 1995-aisiais buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų įskaitą. Tik iš pašalpų gyvenantys tėvai - nuolat seniūnijos darbuotojų akiratyje. Be to, ir teismas oficialiai pripažino, kad Valdemaro nusikalstamai veikai įtakos turėjo ir tai, jog jis pajuto galįs išvengti įkalinimmo bausmės, kai iš pradžių Temidės buvo tik "baramas".
Teismas, paskyręs nepilnamečiam žudikui 9 metų laisvės atėmimo bausmę, patenkino ir nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, kurie pirmiausia prislėgė ir taip varganai gyvenančius nuteistojo tėvus Nikolajų Ochrimenko ir Dalę Vilčinskienę. Be laidotuvių išlaidų, priteista ir neturtinė žala - 50 tūkstančių litų suma nužudytojo žmonai, dukteriai ir dviem seserims. Išgirdę tai teisme, Valdemaras ir jo tėvai neslėpė, kad neturės galimybių atlyginti padarytą žalą...
