Daugelį metų teismams vadovaujantys teismų pirmininkai neketina kitiems užleisti minkštų krėslų. Prezidentūrai paskelbus atranką į dešimt atsilaisvinusių teismų vadovų vietų, prašymus pateikė tie patys iki šiol šias aukštas pareigas ėję teisėjai. "Lietuvos žinios" rašo, kad iš pavasarį kilusio skandalo dėl teisėjų uždarumo nepadaryta jokių išvadų. Visai neseniai, rugpjūčio 30 dieną, susitikęs su Piliečių santalkos atstovais, Adamkus ryžtingu, netgi griežtu tonu kalbėjo apie nepatenkinamą teismų padėtį Lietuvoje ir būtinumą ją keisti. Patarėjų akivaizdoje jis ragino Santalką ne vien žodžiais, bet darbais parodyti savo rūpestį valstybe.
Tačiau teikdamas pavardę asmens, kuris teismui pirmininkauja beveik ketvirtį amžiaus - nuo tada, kai ši institucija buvo sovietinės okupacijos įrankis - prezidentas pasirinko lengviausią kelią: absoliučiai nieko nedaryti. Jo pavyzdžiu pasekė ir Teisėjų taryba.
"Mums belieka apgailestauti, kad taip atsitiko, tačiau niekas iš teisėjų daugiau neišdrįso dalyvauti atrankoje", - sakė prezidento patarėjas teisės klausimais Česlovas Atkočaitis. Anot jo, daug vilčių teikęs atrankos mechanizmas skiriant teismų pirmininkus kol kas nesuveikė - daug metų teismams vadovavę žmonės ir toliau turės aukštus postus.
Iš 12 Teisėjų tarybai pateiktų kandidatų 10 yra senbuviai teismo pirmininkai. Širvintų teismo pirmininkė Danguolė Šuminaitė šias pareigas eina jau 24 metus, Zarasų teismo pirmininkė Nijolė Stepanavičienė - 19, Ignalinos teismo pirmininkas Algirdas Baliulis ir Jurbarko teismo vadovas Saulius Mikšys - po 14, Kaišiadorių teismo pirmininkas Gintautas Kaulakis - 13, Druskininkų teismo vadovė Nina Butnorienė ir Kauno rajono teismo pirmininkas Virginijus Kalkauskas - po beveik 12 metų, Plungės teismo vadovė Aušra Volskytė ir Tauragės teismo pirmininkas Albinas Bazilius - po 11 metų. Tik Akmenės teismo pirmininkas Stasys Pocevičius teismui vadovauja nuo 2001-ųjų. Taigi pretendentais vėl tapo tie patys buvę pirmininkai. Dvylikoje Lietuvos rajonų neatsirado nė vieno kito pretendento. Tarsi nebūtų norinčiųjų eiti daug galių turinčias pirmininko pareigas, tarsi nedomintų iki 1000 litų per mėnesį (atsižvelgiant į stažą) papildomas atlyginimas, tarsi nė motais proga kopti teisėjo karjeros laiptais.
Posėdžio metu buvę ir būsimi pirmininkai dėstė įvairias priežastis: girdi, vieni teisėjai pareiškė nesidomį administracinėmis pareigomis, kiti sakė biją tokio darbo, kai kurių teisėjų stažas per mažas, kitiems pensija artėja, kiti paprasčiausiai nieko nepaaiškino.
Teismo pirmininkų kadencijas įstatymu riboti pradėta tik nuo 2002-ųjų. Pagal Teismų įstatymą teisėjas į teismo pirmininko pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem 5 metų kadencijoms iš eilės. Tačiau į šias pareigas pretenduojantys teisėjai pirmininkauja kelias kadencijas ir iš aukštų postų nė neketina trauktis. Prezidento Adamkaus štabo narys Česlovas Atkočaitis, kuris pataria šalies vadovui teismų klausimais, dar pridūrė - juk nepaskirsi prieš savo valią pirmininko. Be to, visus paskyrimus leidžia įstatymas. Pasikeitus įstatymui, keisis ir teisėjų skyrimo tvarka.
Kitokias priežastis mato buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas, dabar advokatas Valentinas Mikelėnas. Anot jo, paprasčiausiai nepatartina konkuruoti su savo viršininku: "Kas lauktų išsišokėlio, jeigu jo kandidatūra Teisėjų taryboje būtų atmesta? Kaip jis toliau galėtų dirbti su savo viršininku?"
Blogiausia tai, kad savo pareigas dešimtmečius einantys apylinkių teismų pirmininkai net nesuvokia, kam reikalinga rotacija. Jie nemato arba nenori matyti, kad ydinga leisti tam pačiam žmogui, nežiūrint jo kompetencijos, metai iš metų skirstyti bylas ir atlikti kitus administracinius veiksmus, nuo kurių priklauso teisingumas ir kitų teisėjų darbas. Nemato arba nenori matyti, kad nusistovėję, kai kur dar nuo sovietinės okupacijos laikų santykiai sudaro puikią terpę korupcijai.
Būtina atkreipti išskirtinį dėmesį į apylinkės teismus - jų Lietuvoje yra 54, jie sudaro itin svarbią teisingumo vykdymo grandį mūsų valstybėje. Dauguma žmonių, turinčių reikalų su teismine valdžia, pirmiausia bendrauja su pirmos instancijos teismu. Nagrinėdamas baudžiamąsias, civilines, administracinių teisės pažeidimų bylas apylinkės teismas lemia esminius dalykus - žmonių ir jų turto likimą.
