Žilvinas VIZGIRDA
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prieš keliolika metų Kaune veikusios ginkluotos nusikaltėlių gaujos bylą, sušvelnino bausmes dviem nuteistiesiems, kurie padėjo teisėsaugininkams atskleisti gaujos nusikaltimus. Dinarui Užkuraičiui (41 m.) teismas paskyrė pusšeštų metų nelaisvės - vietoj anksčiau skirtų 8 metų. Rolandui Grigoniui (43 m.) - laisvės atėmimo bausmę 5 metams ir 4 mėnesiams. Anot teismo pranešimo, be šių nuteistųjų pagalbos ginkluotos kauniečių gaujos nusikaltimai ir juos padarę gaujos nariai nebūtų buvę išaiškinti. Nuosprendį byloje, kuri yra susijusi su minėtos gaujos įvykdytais banditizmo, tyčinių nužudymų ir pasikėsinimų, šaudmenų ir sprogmenų laikymo nusikaltimais, 2006 metų gruodį paskelbė Vilniaus apygardos teismas.
Senatis pritaikyta tik organizatoriui
Apeliacinius skundus dėl šio nuosprendžio buvo pateikę po 8 metus nelaisvės gavę D.Užkuraitis ir R.Grigonis, 11 su puse metų kalėti nuteistas Arikas Pastuškovas (55 m.) 12 metų laisvės atėmimo gavęs Artūras Balnanosis (38 m.) ir verslininkas Gintaras Skobas (48 m.), kurio atžvilgiu byla buvo nutraukta dėl senaties termino. D.Užkuraitis prašė perkvalifikuoti jo veiką ir švelninti bausmę, o R.Grigonis - taikyti senaties terminą arba sušvelninti bausmę. Jų skundus teismas patenkino iš dalies. Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo bausmes šių nuteistųjų atžvilgiu, nepakankamai įvertino byloje nustatytas lengvinančias aplinkybes, todėl skyrė per griežtas bausmes.
Apeliacinio teismo sprendimu nepatenkinti ne tik nuteistieji, bet ir prokurorai, kurie kaip reta šioje byloje yra dalies nuteistųjų pusėje. Teisininkų diskusijos jau buvo prasidėjusios po nuosprendžio, kurį paskelbė Vilniaus apygardos teismas. Pareigūnus nustebino, kad Reginos Pocienės vadovaujama teismo kolegija už dvigubos žmogžudystės organizavimą Jaunųjų verslininkų asociacijos prezidentui Gintarui Skobui pritaikė senaties terminą. Operatyvininkai buvo priblokšti, kad toje pačioje byloje teisiamam ir daugelį nusikaltimų padėjusiam atskleisti Rolandui Grigoniui buvo paskirtas įkalinimas. Nors R. Grigonis buvo kaltinamas daug švelnesniais nusikaltimais negu G. Skobas nors prokurorai prašė tik 6 metų - teismas jį nuteisė kalėti 8 metus... Po šio nuosprendžio advokatai ėmė juokauti, kad dabar savo klientams R. Pocienės nagrinėjamose bylose rekomenduos apsirengti "Versace" kostiumais ir apsiauti "Prados" batais. Esą teismo sprendimui, matyt, įtakos turėjo tai, kad G. Skobas į visus posėdžius ateidavo apsirengęs labai stilingai. Dabar Apeliacinis teismas R. Grigoniui bausmę šiek tiek sušvelnino, tačiau, jo nuomone, įstatymai tiems, kurie turi pinigų, taikomi vienaip, o kurie neturi - kitaip.
Panaši bausmė buvo skirta ir Kauno gaujų nusikaltimus padėjusiam atskleisti Dinarui Užkuraičiui.
O štai G. Skobui apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bajėnas pritaikė senatį. "Skobas tiesiogiai nedalyvavo atimant gyvybę", - toks buvo teisėjo motyvas.
G. Skobas bausmės išvengė, nors prokurorai prašė jam skirti 11 metų ir 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę. Jeigu jau atsirado tokia teismų praktika, kai kurių teisininkų nuomone, dabar reikėtų reabilituoti ir sušaudytą Vilniaus mafijos vadeivą Borisą Dekanidzę, ir paleisti iš Lukiškių iki gyvos galvos įkalintą Vladą Belecką. Nei vienas, nei kitas tiesiogiai nedalyvavo žudant, o tik organizavo žmogžudystes, bet buvo labai griežtai nubausti.
Konkuravo su "daktarais"
Kaip tik G. Skobas maždaug 1990 metais įkūrė nusikalstamą grupuotę, į kurią subūrė apie 20 sportininkų. Grupuotės vadu buvo paskirtas Ramūnas Kuzminas - Ramaškė. Jis iš karto pademonstravo tiems laikams nepaprastą drąsą - nuvažiavo į Lampėdžiuose vykusią Kauno nusikaltėlių gaujų sueigą ir visiems išrėžė, kad jam nusispjaut į visus gaujų įstatymus. G. Skobas įtikinėjo didžiausių Kauno bendrovių vadovus nebemokėti duoklių "daktarams" ir su jais nesiderėti dėl objektų privatizavimo. Verslininkai atvykusiems banditams turėjo pasakyti, kad dabar jie bendradarbiauja tiktai su Ramaške.
Netrukus daugelis tokių verslininkų atsidūrė po G. Skobo įkurtos grupuotės "stogu". Pats G. Skobas sparčiai turtėjo ir kopė karjeros laiptais, o štai jo suformuotos gaujos vyrai vos sudurdavo galą su galu.
Grupuotė ėmė krikti. Darius Steponavičius, Vidmantas Urnikas ir dar keli grupuotės nariai sugrįžo po "daktarų" sparnu. G. Skobui tai labai nepatiko ir jis davė komandą nužudyti "maištininkų" lyderius. Šią užduotį G. Skobas patikėjo buvusiam bokso treniruočių ringo partneriui, sporto meistrui D. Užkuraičiui. Jam pavyko nušauti tik D. Steponavičių.
Po pasikėsinimo prasidėjo atviras G. Skobo ir V. Urniko gaujų karas. Šūviai aidėjo beveik kiekvieną savaitę. Dar buvo nužudytas Kęstas Nastys - Ryžas.
Vieni verslininkai, kiti - samdiniai
Praėjus keliolikai metų, kiekvieno šių audringų įvykių dalyvių likimai susiklostė skirtingai. G. Skobui nepavyko užkariauti Lietuvos, tačiau žinomu verslininku jis tapo. R. Kuzminas sėdėjo kalėjime, o sugrįžęs vėl išsikovojo autoritetą Kauno nusikaltėlių pasaulyje, tačiau 2000 metais buvo nužudytas. V. Urnikas užsiėmė skalbimo verslu. R. Grigonis bei D. Užkuraitis atsiribojo nuo buvusio audringo gyvenimo. Pastarieji tapo ypač svarbiais liudytojais ir padėjo atskleisti daug nusikaltimų, tačiau, kaip matome, padėkos už tai nesulaukė.
Teisėjai kenkia valstybei
Lietuvoje tai jau ne pirmas kartas, kai teisėjai nepalaiko prokurorų ir buvusius nusikaltėlius, sutikusius bendradarbiauti su teisėsauga, baudžia net skaudžiau nei tuos, kurie viską neigia. Lyg ir norima parodyti, kad "skundikų" nemėgsta ne tik buvę gaujos nariai, bet ir visi kiti.
O juk Baudžiamajame kodekse numatyta, kad teisėjai gali visai atleisti nuo atsakomybės arba paskirti švelnesnius nuosprendžius su teisėsauga bendradarbiaujantiems gaujų nariams. Kai buvo priimtas šis įstatymas, iš mirties taško pajudėjo ne viena byla. Panevėžio "tulpinių", Klaipėdos "gaidjurginių" žmogžudystės, "Vilniaus brigados" narių susišaudymai - tai tik dalis nusikaltimų, kuriuos pavyko iki galo atskleisti tik dėl to, kad su teisėsauga sutiko bendradarbiauti nusikaltėliai.
Tačiau po kurio laiko išryškėjo prokurorų ir teisėjų požiūrių skirtumas. Vienas pirmųjų signalų buvo nagrinėjant vadinamąją Kėdainių žudynių bylą. Tuomet operatyvininkams ir tyrėjams ypač padėjo vienas šių nusikaltimų organizatorių - Kauno nusikalstamo pasaulio šulas Ričardas Maratinskas - Marafonas. Jis pirmasis iš savo gaujos pradėjo bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais ir padėjo atskleisti šį kraupų nusikaltimą, kurio metu buvo nužudyti 4 žmonės.
Kaip ir buvo sutarta per neoficialias derybas, prokuroras teisme pasiūlė R. Baratinskui paskirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Bet teismas nusprendė kitaip ir nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos. Prokuratūra apskundė nuosprendį kaip pernelyg griežtą, tačiau apeliacinės instancijos teismas prokurorų argumentų neišgirdo ir paliko galioti R. Baratinskui paskirtą bausmę - įkalinimą iki gyvos galvos. Jeigu būtų ištestėtas pažadas, Marafonas būtų papasakojęs apie dar ne vieną Kaune nužudytą žmogų.
Panašus atvejis buvo ir teisiant Plungėje siautėjusią gaują. Reketininkus padėjęs demaskuoti vienas gaujos narys buvo nuteistas net daugiau nei savo kaltę neigę ir pareigūnus klaidinę nusikaltėliai. Nors Generalinė prokuratūra primygtinai prašė savo informatorių nuo bausmės atleisti, visų instancijų teismai buvo kurti tokiems prašymams. Seimo narys Alvydas Sadeckas po šio nuosprendžio tiesiai šviesiai pasakė, kad panašūs sprendimai kenkia valstybei: "Tokia teismų praktika formuoja labai pavojingą tendenciją, ji gali paralyžuoti visą kovą su organizuotu nusikalstamumu", - sakė A. Sadeckas.
