Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Žurnalistas turi teisę reikšti savo ir kitų nuomonę, tačiau į straipsnio herojų privatų gyvenimą privalo kištis saikingai - maždaug tokią dvilypę išvadą būtų galima padaryti išklausius Vilniaus universiteto Teisės fakulteto vyr. asistentės, teisės mokslų daktarės Danutės Jočienės pranešimą šalies teisėjų ir žurnalistų susitikime, kurį organizavo Lietuvos teisėjų asociacijos valdyba.
Pasak dr. D. Jočienės, beje, dirbančios dar ir Europos teisės departamente, todėl puikiai susipažinusios su Strasbūro teisme nagrinėjamomis bylomis, valstybė turi užtikrinti tiek informacijos pateikimą, tiek kiekvieno piliečio interesų apsaugą, taip pat ir kiekvieno žmogaus teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą.
Lietuvoje vienos iš dažniausiai "įslaptinamų" yra skyrybų bei įvaikinimo bylos. Tam tikrų viešumo ribojimo sankcijų, tiriant tokias bylas, laikomasi ir kitose Europos šalyse, o šias ribas peržengusiems žurnalistams skiriamos bausmės dėl garbės ir orumo įžeidimo ar žmogaus teisių pažeidimo, be sutikimo paviešinant žinias apie privatų gyvenimą. Vis dažniau paskutinį tašką tokiose bylose prisieina dėti Europos Žmogaus Teisių Teismui.
Pranešėja suformulavo tris pagrindinius principus, kuriais, Europos Žmogaus Teisių Teismo nuomone, turėtų remtis spaudos darbuotojai. Tai spaudos teisė skleisti informaciją, visuomenės teisė gauti informaciją ir nustatytų ribų, skleidžiant informaciją, laikymasis.
Europos Žmogaus Teisių Teismui prisieina nagrinėti ir tokias bylas, kuriose, pasak dr. D. Jočienės, kai kada įžvelgiamas trijų svarbiausių principų - gerbti tiesą, nenaudoti įžeidžiančio tono bei gerbti privatų gyvenimą - nepaisymas.
Diskusijose nemažai aštrių žodžių žurnalistams kliuvo nuo Šiaulių apygardos teismo pirmininko A. Birbilo, prieš keletą dienų skandalingai pagarsėjusio dėl aplaidumo darbe (nes laiku neperdavė apylinkių teismams svarbios informacijos apie baudžiamųjų įstatymų pakeitimus, dėl ko net keliems teisiamiesiems buvo skirtos per griežtos bausmės).
Teisėjas A. Birbilas klausė, ar žurnalistas, rašydamas apie žmogų, privalo pasikalbėti su juo ar bent su jo viršininku, blogiausiu atveju - sudaryti galimybę atsakyti į kritiką?
Diskusijos salėje ėmė kaisti. Teisėjai laidė strėles žiniasklaidos darbuotojų link, šie atsilygino tuo pačiu. Už akių kliuvo ir kai kurių televizijos laidų rengėjams.
Ilgiau nei planuota užsitęsusį gyvą ir nuoširdų teisėjų ir žurnalistų susitikimą Lietuvos teisėjų asociacijos valdybos pirmininkas Virgilijus Valančius baigė džiaugdamasis, jog tokios diskusijos - naudingos abiem pusėms, ir pažadėjo, kad kito panašaus renginio nereikės ilgai laukti.
