Šarūnas NARUŠEVIČIUS
Sovietmečiu Lietuvos gyventojai, neradę teisybės savo respublikoje, paprastai jos ieškodavo Maskvoje. Dažnam atrodydavo, kad pasiskundus ten sėdintiems vos ne dievams, teisybė triumfuos. Tie "dievai" (o tiksliau - aukšti kompartijos vadai ir jų klerkai) retai kam nors padėdavo, tačiau kaip sakoma, viltis - kvailių motina.
Noras ieškoti teisybės išliko ir nepriklausomybės metais. Pasikeitė tik skundų adresas. Dabar nepatenkintieji teismų sprendimais užtarimo ieško Strasbūre. Kaip tik šiame Prancūzijos mieste įsikūręs Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Kaip tik šiame mieste sudūžta daugelio besiskundžiančiųjų viltys. Nuo 1995-ųjų, kai Lietuva tapo visateise konvencijos nare ir mūsų šalies gyventojai įgijo teisę kreiptis į Strasbūro teismą, buvo paduoti keli tūkstančiai skundų, tačiau tik 31 mūsų šalies piliečiui pavyko laimėti.
Pinigus gavo našlė
Pirmajam tai pavyko padaryti Juozui Jėčiui. Tiesa, jis apie tai taip ir nesužinojo. Panevėžio prokurorai buvo nusprendę, kad verslininkas J. Jėčius, po to, kai iš saugomos automobilių aikštelės buvo pavogtas jo "Mercedes-Benz 125", pats organizavo automobilio vagių paieškas, kankino įtariamąjį. Suimtas verslininkas už grotų praleido 15 mėnesių, ten prarado daug sveikatos ir susirgo nepagydoma liga. Prokurorams taip ir nepavyko surinkti J. Jėčiaus kaltės įrodymų, jis buvo išteisintas ir paleistas. Tačiau niekas žmogaus neatsiprašė ir jokios kompensacijos dėl neteisėto įkalinimo nesumokėjo. Po kurio laiko J. Jėčius numirė, tačiau prieš tai dar spėjo kreiptis į EŽTT Strasbūre ir bylą laimėjo. Teismas nustatė, kad Lietuvos valstybės institucijos pažeidė konvencijos nuostatas ir priteisė Lietuvai 100 000 litų (60 000 neturtinei žalai ir 40 000 bylinėjimosi išlaidoms atlyginti). Pinigai buvo sumoketi verslininko našlei J. Jėčienei. Tai buvo viena iš didžiausių sumų, priteistų Strasbūre mūsų šalies piliečiams.
100 000 litų (30 000 moralinei žalai ir 70 000 bylinėjimosi išlaidoms) buvo priteista 1993 - 1996 metais buvusiam Lietuvos pirmininkui Adolfui Šleževičiui, 104 880 litų verslininkui - Arvydui Stašaičiui, 60 000 litų - Algiui Grausliui. Pati didžiausia suma priteista vilniečiui Raimundui Rainiui - 144 900 litų turtinės ir neturtinės žalos bei padengti bylinėjimosi išlaidas.
Bedarbiai gavo geras kompensacijas
Vilnietis R. Rainys buvo vienas iš kelių KGB darbuotojų, kurie kreipėsi į Strasbūrą, nes nusprendė, kad mūsų įstatymų leidėjai, priimdami įstatymą, draudžiantį buvusiems KGB darbuotojams dirbti ne tik valstybinėse įstaigose, bet ir kai kuriose privačiose įstaigose, pažeidė žmogaus teises. Šis įstatymas buvo priimtas tik 1999-aisiais metais. Paskelbus jį, buvęs KGB pareigūnas Kęstutis Džiautas dirbo prokuroru, jo kolega Juozas Sidabras - Mokesčių inspekcijoje, R. Rainys - "Omnitel" bendrovėje. Negalėdami niekur įsidarbinti buvę KGB darbuotojai kreipėsi į Strasbūrą. Teismas pripažino, kad nedemokratiška savo piliečius, kad ir kokių pažiūrų jie būtų, pasmerkti badauti ar elgetauti. Nors K. Džiautas su J. Sidabru reikalavo po gerus pusę milijono eurų, atsižvelgęs į atlyginimų dydį, Strasbūras jiems priteisė apie 43 000 litų. Antanas Gasparavičius gavo 24 150 litų, o štai R. Rainys - net 144 9000 litų.
Beje, 16 metų KGB tardytoju išdirbęs R. Rainys jau Lietuvos teismuose vis dar bylinėjosi ir siekė, kad būtų sugrąžintas į darbą "Omnitel" bendrovėje, tačiau jam tai padaryti nepavyko. Vasario mėnesio pradžioje Apeliacinis teismas R. Rainio nesugrąžino į darbą ir nepriteisė piniginės kompensacijos, kurios jis reikalavo.
Prokurorą gundė neteisėtai
Vasario pradžioje EŽTT priėmė sprendimą, palankų buvusiam Kaišiadorių prokurorui Kęstui Ramanauskui. Teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidė prokuroro teisę į teisingą teismą, ir priteisė jam sumokėti 30 000 eurų žalai atlyginti ir bylos išlaidoms padengti. Ši byla buvo viena iš svarbiausių ir ją nagrinėjo Didžioji 17 teisėjų kolegija. Beje, K. Ramanauskas prašė 400 000 litų.
Šiuo metu advokatu dirbantis K. Ramanauskas Lietuvoje 2 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas už tai, kad paėmė 2500 JAV dolerių kyšį. Vėliau paaiškėjo, kad kyšį įsiūlė Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojas.
Ši byla turi tapti pamoka ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių teisėsaugininkams taikant nusikalstamos veikos modelį. EŽTT pripažino sunkumus, su kuriais susiduria nusikaltimus tiriantys pareigūnai, rinkdami įrodymus. Ir tai, kad tenka pasitelkti slaptus agentus ar informatorius, nėra žmogaus teisių pažeidimas, tačiau teismas padarė išvadą, kad jų taikymas turi turėti aiškias ribas.
Šiuo metu Strasbūre eilės laukia dar dvi panašios lietuvių bylos. Teisybės ieško irgi už kyšio ėmimą nuteistos buvusi teisėja Eglė Milinienė ir Kauno migracijos inspekcijos pareigūnė Jūratė Lenkauskienė.
Komunistams nepasisekė
Šiomis dienomis EŽTT atmetė trijų už nepavykusį perversmą 1991-ųjų sausį nuteistųjų - Mykolo Burokevičiaus, Juozo Kuolelio ir Leono Bartaševičiaus - skundus prieš Lietuvą. Buvę Komunistų partijos nariai skundėsi, kad jų bylos Lietuvos teismuose buvo nagrinėjamos nepagrįstai ilgai ir prašė milijoninių kompensacijų.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo nuteisti už nusikaltimus, aiškiai apibrėžtus Lietuvos Respublikos įstatymuose, iš kurių, net ir neturint specialaus teisinio išsilavinimo, įmanoma aiškiai suprasti ir numatyti jų nesilaikymo pasekmes. Strasbūro teisėjai nesileido į politinius samprotavimus, ar 1991-ųjų sausį nepriklausomą Lietuvą teisiškai buvo galima laikyti valstybe. Teisėjai taip pat nustatė, kad perversmininkų bylos buvo labai sudėtingos (jas sudarė daugiau kaip 300 tomų, apklausta daugiau nei 1000 liudytojų, atlikta daugiau nei tūkstantis ekspertizių), todėl jų nagrinėjimo trukmė Lietuvoje atitiko "įmanomai trumpiausio laiko" reikalavimus.
Strasbūre su Lietuva anksčiau bandė teistis ir Rusijoje nuo laisvės atėmimo bausmės besislapstantis buvęs radijo stoties "Tarybų Lietuva" vadovas Stanislavas Mickevičius. Jis prašė iš Lietuvos priteisti net 8 milijonus 632 000 litų, tačiau vėliau pats ėmė nebeatsakinėti į teisėjų laiškus ir jo byla buvo išbraukta iš sąrašų.
Graudi statistika
Lietuviai turėtų per daug nenusiminti, kad Strasbūre pralaimi. Statistika rodo, kad tokia lemtis laukia ir kitų šalių piliečių.
2008 m. sausio 1 d. duomenimis, Europos Žmogaus Teisių teisme iš viso nagrinėjimo laukė 103 850 skundų, iš kurių 79 000 skundų (t. y. po formalių pareiškimo reikalavimų vertinimo) laukė pirminio teisminio nagrinėjimo. Iš šių 79 000 skundų daugiausia buvo paduota prieš Rusijos Federaciją - 20 296 (26% visų skundų); Turkiją - 9173 (12%); Rumuniją - 8275 (10%); Ukrainą - 5811 (7%), enkiją - 3119, Čekiją - 2976 ir Italiją - 2907 skundai (po 4%). Iš šios statistikos matyti, kad daugiau nei pusė skundų, šiuo metu užregistruotų Europos Žmogaus Teisių teisme, yra paduoti prieš 4 valstybes (Rusijos Federaciją, Turkiją, Rumuniją bei Ukrainą). Prieš Lietuvą 2005 m. buvo paduoti 266, 2006 m. - 203, 2007 m. - 227 nauji skundai. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2005 m. perduoti (komunikuoti) 27, 2006 m. - 25, 2007 m. - 6 skundai. Prieš Lietuvą pirminio nagrinėjimo 2006 m. pabaigoje laukė 464, 2007 m. pabaigoje - 420 skundų. Palyginimui, 2007 m. pabaigoje prieš Latviją laukė 650 (2006 m. pab. - 890) skundų, prieš Estiją - 405 (2006 m. pab. - 467) skundai, prieš Švediją - 337 (2006 m. pab. - 642) skundai, prieš Vengriją - 1169 (2006 m. pab. - 1277) skundai ir kt. Statistika rodo, kad Europos Žmogaus Teisių teismas apie 90% pateiktų skundų paskelbia nepriimtinais bei išbraukia iš bylų sąrašo pagal Konvencijos 34 bei 35 straipsnius. Šiuos nepriimtinumo sprendimus dažniausiai priima 3 teisėjų komitetas pagal Konvencijos 28 straipsnį. Sprendimas dėl pareiškimo nepriimtinumo yra galutinis, jo apskųsti nebegalima. 2007 m. 208 skundai prieš Lietuvą, kurie sudaro 97,7 % visų išnagrinėtų, buvo paskelbti nepriimtinais arba išbraukti iš bylų sąrašo (palyginimui, 2006 m. - 169 skundai, kurie sudarė 97,7 % visų išnagrinėtų). Šie pareiškimai neatitiko Konvencijos 34 bei 35 straipsniuose nustatytų individualių skundų priimtinumo sąlygų bei numatytų reikalavimų, kuriuos Teismas kiekvienoje byloje tikrina pagal Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje suformuotus priimtinumo sąlygų aiškinimo principus bei taikymo kriterijus.
