Mantas LIDEIKIS
Artėjant Angelų sargų dienai, pabandėme sužinoti, kaip mūsų šalies piliečiai vertina policininkų darbą. Savo pašnekovams pateikėme vieną klausimą - ar policija mus saugo?
Liutauras Vanagauskas, valdininkas:
Man buvo tokia situacija: kartą eidamas vakare gatve tapau plėšikų auka. Na, sumušė, atėmė mobilųjį telefoną. Atsidūriaus ligoninėje, ten susiuvo prakirstą kaktą, išleido į namus, pranešė pareigūnams. Rytą išsikvietė tyrėjas. Patikėkite, nesinorėtų vėl į tokią mėsmalę patekti. Nuo ankstyvo ryto komisariate praleidau keletą valandų. Tyrėjo telefonas vis netyla, vis kažkas atsiranda, tai jam išlėkti kažkur reikia. Galų gale įvykis - pasirodo, skubiai turi važiuoti ten. Atsiprašė, kad grįš už valandos - tuomet baigs rašyti protokolą. Grįžo tik už trijų, mat kai atbuvo tame įvykyje, atsirado dar vienas, ten važiuoti reikėjo. Galų gale su tyrėju nuvažiavome į tą vietą, kur mane užpuolė, braižė užpuolimo schemą ir taip toliau. Na, trumpai tariant daug visokio lakstymo, visokių kliauzių ir kliuvinių. Manau, jog ne vienam nukentėjusiajam yra tekę nervų taip pagadinti. Tų plėšikėlių, aišku, taip ir nerado.
Bet visgi taip pat negalima pasakyti, kad pareigūnai nieko nedaro ir nedirba. Pažiūrėkime, kaip buvo dar prieš keletą metų. Kaune vakare į gatvę, ypač kraštiniuose miesto rajonuose, ne daug kas drįsdavo išeiti, o jei reikėdavo pareiti, tai vis su baime, vis su nerimu širdyje, per petį pasižvalgant. Dabar vakare jau nėra taip nejauku. Žinoma, pasitaiko plėšimų, užpuolimų, chuliganiškų išpuolių, bet dažnai ir gana operatyviai tokie nusikaltėliai sulaikomi. Policijos patrulius vis dažniau išvysi. Galbūt vėliau teismas nusikaltėlių veiksmus kitaip įvertina, paleidžia, tačiau pareigūnai savo darbą atlieka - sulaiko netikėlius, grąžina atimtą turtą. Kažkada garsėjusiuos nusikalstamos gaujos Kaune jau yra sutramdytos, nebekelia tokios grėsmės nei turistams, nei užsieniečiams, miestas tapęs saugesnis ir svečiams, ir gyventojams. Taigi, galima sakyti, jog pareigūnai vis dėl to dirba savo darbą ir jį padaro.
Romas Jurgilas, įmonės vadovas:
Man atrodo, kad policija daugelių atvejų tik analizuoja nusikaltimus ir jų skaičių, ir atvyksta konstatuoti jau įvykusio fakto, tarkime, apiplėšimo, nužudymo, vagystės. Suprantu, jog mano turto apsauga - mano paties reikalas, bet kieno reikalas mano ir mano artimųjų saugumas mieste? Prieš pusmetį tiesiog viduryje baltos dienos buvo užpultas mano 15 metų sūnus. Prisikabino prie jo kažkokie panašaus amžiaus chuliganai. Tai negi aš nieko neveiksiu ir tik žiūrėsiu, kaip mano vaiką muša? Žinoma, įsikišau, bet prieš tai paskambinęs pareigūnams. Kol jie važiavo - nežinau iš kur, bet laukti teko geras penkiolika minučių, jei neilgiau - keli tų chuliganų pabėgo, vieną, kurį laikiau ir kuris priešinosi, šiek tiek aplamdžiau. Na nubrozdinau jam ranką ar kaktą. Taigi, nuvažiavus į komisariatą pareiškimo rašyti, pradėjo aiškėti, jog ir aš galiu būti nusikaltėlis - sumušiau nepilnametį vaiką, "neadekvačiai panaudojau" savo fizinę jėgą. Galbūt čia ir įstatymų vingrybės, bet jeigu jau taip, tai kol policija sureaguos į tavo pagalbos šauksmą, gali būti paprasčiausiai papjautas ir nuluptas, o jau paskui ieškok teisybės, kad nori.
Na, o pažvelkime į tai, kaip dirba kelių policijos pareigūnai? Atrodo, keliuose patrulių - nors vežimu vežk. Žiūrėk, be šviesų važiuoji, greitį viršijai keliais kilometrais - jau tave ir "užpelengavo". Dirba vyrai, tik avarijų mirtinų skaičius ne tik nemažėja, o dar labiau auga. Kodėl? O todėl, kad tie vyrai dirba labai patogiose sau vietose. Jų, sakykim, nepamatysi ten, kur pagrindiniai lakstytojai renkasi, bet dažniausiai įsikuria tokiose vietose, kur ženklų reikšmės keičiasi, kur žmogelis kokią klaidą padaryti gali, nepastebės gal apribojimo kokio ar dar kaip smulkiai suklys. Juk daug paprasčiau yra tokiose "pinigingose vietose" įsikurti - ir kelių chuliganų vaikytis nereikia, ir pasipinigauti gali. Taigi šiuo atveju policija mus gina nuo mūsų pačių pinigų".
Rimantė Zakarauskienė, parduotuvės savininkė:
Aš manau, jog policija mus tikrai saugo. Tai vyrai, kurie dirba sunkiai ir pavojingai. Mūsų parduotuvė yra sudariusi sutartį su Apsaugos policijos skyriumi ir niekuomet neteko vyrais nusivilti. Iki tol į parduotuvę vis kas nors mėgindavo įsibrauti, padarydavo nuostolių. Dabar tai baigėsi, nes kai galų gale nutarėme, jog verta investuoti į apsaugą, pareigūnai labai operatyviai sureaguodavo į signalizaciją ir vieną sykį vagišius nutvėrė. Žinoma, jų atlyginimai nėra dideli, galbūt trūksta ir pačių pareigūnų, ir techninių priemonių tam, kad galėtų lygintis su Vakarų šalių pareigūnais, bet mūsų šalies policininkai daro ką gali ir manau, kad jie yra puikiai išmokyti eiti savo pareigas ir padėti žmonėms, apsaugoti jų turtą, sveikatą ir gyvybę.
