Leonardas VALAITIS
Vieniems - šleikšti,
Kitiems - sava
Naujų tartiufų
Lietuva,
Iš rausvo žiedo
Obelies
Patapus
Geluoniu
Angies
Jau daugeliui
Ties bedugne,
Nes inkrustavo
Juos dugne
Drumsti
Rajūnų pažadai.
Per juos
Tu viską
Praradai:
Tėvų žemes,
Miškus,
Namus.
Girdi tiktai
Prakeikimus
Likimo brolių,
Seserų
Prie užgrobtųjų
Ežerų.
Nors čia gimei
Ir augai čia,
Gimtinė - vien
Sapnų svočia,
"Prichvatizuota"
Už centus.
O tu -
Tik bėdžius
Privatus,
Nors Laisvę
Gynei krūtine,
Apjuosęs
Gyva grandine
Prie telebokšto
Šarvuočius... -
Išprašęs
Nekviestus
"Svečius",
Galvojai tu,
Galvojau aš,
Kad Laisvė
Tiesą
Mums atneš
Ir teisingumą
Tarp žmonių. -
O sviedė
Saują trupinių...
Todėl
Tik Benderiams
Sava
Naujų tartiufų
Lietuva.
Štai taip,
Žmogau,
Kentėk, žmogau! -
Be vargšų tau
Linksmiau,
Dangau!
Pateptasis
Benderis išgarsino
Tarybų Rusiją,
Lietuvėlę -
"Rubicono"
abonentas.
Karpo ausimis
Nususėliai
Ir net -
išprusėliai,
Klausydami,
Ir dar kas liko
Vilniuj šventa.
Net didžiūnai
Į ekvilibristą
Jau nesvaido
Teisingumo iečių. -
Ant menčių
Jis paguldytų
Patį Kristų,
Nes... vinių
Matyt prireiks
Bendrapartiečiams...
*
Pastoralė kriuksėjimui
Išrinktasis suokė
Tramdysiąs sukčius.
Bet paliko Zuoką
Knisti vilniečius.
Zuokas - vakarietis,
Nors nuo... Jonavos.
Tai kodėl jiems rietis
Vardan velniavos,
Jeigu ji ant stogo
Užkelia... paršus.
Jei kriuksėt patogu,
Kolei jų viršus,
Krikšto tėvo gestas -
Tik svaigi migla. -
Angelas sugestų,
Kai Tiesa akla.
