Unikalią euroatlantinės integracijos patirtį turinčios Baltijos šalys turėtų ja pasidalyti su Pietų Kaukazo valstybėmis, konferencijoje Vilniuje sakė Tarptautinės saugumo patarėjų tarybos pirmininkas seras Garry Johnsonas (Geris Džonsonas).
"Baltijos valstybės yra unikalios savo patirtimi integruojantis į NATO ir Europos Sąjungą. Jos turėtų pasidalyti šia patirtimi su trimis Pietų Kaukazo šalimis, kurios yra panašios į Baltijos šalis savo dydžiu, geopolitine situacija bei bendru sovietiniu palikimu", - savo pranešime teigė G. Johnsonas.
Jo teigimu, NATO supranta, kad neišsprendus konfliktų Pietų Kaukaze, neįmanoma tolesnė Aljanso plėtra. "Tai gali būti ilgas procesas, tačiau jis turi būti pratęstas", - sakė G. Johnsonas.
Konferencijoje dalyvavęs JAV NATO komiteto prezidentas ir Užsienio santykių tarybos narys Bruce'as Jacksonas (Briusas Džeksonas) pripažino, kad pagrindinis klausimas siekiant bendradarbiavimo dabar yra Kalnų Karabacho konfliktas Azerbaidžane.
"Kalnų Karabachas yra pagrindinė problema. Kitą mėnesį po (Azerbaidžano - BNS) prezidento rinkimų važiuosime į visas tris Pietų Kaukazo šalis spręsti šių problemų", - BNS sakė B. Jacksonas.
"Saddamas Husseinas nėra gyvenime matęs, Osama Bin Ladenas pavydėtų tokio ginklų arsenalo, koks dabar yra Kalnų Karabache. Tai nekontroliuojama zona. Reikia kalbėti apie tai, kaip sutvarkyti šią problemą", - konferencijos dalyviams sakė Azerbaidžano delegacijos vadovas Najafas Gambarovas.
Gruzijos ir Rusijos santykiai įtempti dėl kelių aspektų. Be kita ko, oficialusis Tbilisis mano, kad Rusija netiesiogiai remia atsiskyrimo nuo Gruzijos siekiantį Abchazijos regioną. Maskva savo ruožtu kaltina Tbilisį nuolaidžiaujant čečėnų kovotojams, kurie esą slepiasi Gruzijoje nuo Rusijos federalinių pajėgų.
Azerbaidžano ir Armėnijos santykius temdo devintojo dešimtmečio pradžioje tik trapiomis paliaubomis pasibaigęs karas dėl Kalnų Karabacho srities Azerbaidžane. Motyvuodamos etninių armėnų gynimu, regioną užėmė ir tebekontroliuoja Armėnijos pajėgos.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys siekia pasidalyti bendradarbiavimo patirtimi su trimis Pietų Kaukazo regiono valstybėmis. Lietuvos krašto apsaugos ministerija yra parengusi "Stabilumo kūrimo Pietų Kaukaze" projektą, kuriuo siekiama dalytis Lietuvos patirtimi saugumo srityje, skatinti regioninį bendradarbiavimą tarp Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos.
Lietuva taip pat yra pasirašiusi karinio bendradarbiavimo susitarimus su Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanu, finansavo Gruzijos karininko vienų metų mokslą Baltijos gynybos koledže Tartu. Į šią mokymo įstaigą taip pat pakviesta atvykti ir po vieną Armėnijos ir Azerbaidžano kariškį.
Gruzija yra sudariusi bendradarbiavimo planą 2003-2004 metams su trimis Baltijos šalimis, pagal kurį Lietuva Gruzijai teikia paramą kuriant krizių valdymo sistemą, nacionalinę integracijos programą, peržiūrint karines struktūras.
Tuo tarpu Latvija konsultuoja Gruziją nacionalinės saugumo strategijos kūrimo, karinio mokymo, įsigijimų srityse, o Estija - gynybos vadybos ir demokratinės kontrolės, teisinės bazės kūrimo ir viešųjų ryšių srityse.
Tarptautinė konferencija apie saugumą Pietų Kaukazo regione Vilniuje vyko pirmadienį ir antradienį. Ją surengė Lietuvos KAM.
Dvi dienas vykusioje konferencijoje dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano delegacijos, atstovai iš NATO šalių - Danijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Turkijos,Vokietijos.
Konferencijoje buvo diskutuojama, ar Baltijos šalių patirtis gali būti pritaikyta Pietų Kaukazo valstybėms, taip pat buvo svarstoma, kaip tinkamiausiu keliu teikti paramą, stiprinant stabilumą Pietų Kaukazo regione, skleidžiant bendradarbiavimo su NATO patirtį.
BNS
