Suomijos ekspertų atlikto tyrimo duomenimis, iš trijų Baltijos šalių gyventojų daugiausiai neteisėtų pajamų gauna latviai. Be to, Latvijoje darbo santykiai dažnai grindžiami trumpalaikėmis sutartimis arba neteisėtais žodiniais susitarimais.
Nepaisant šių neigiamų bruožų, suomių ekspertai Latvijai prognozuoja palankesnes darbo rinkos ir ekonominės plėtros perspektyvas nei Lietuvai ar Estijai.
"2002 metų Baltijos šalių darbo rinkos barometru" pavadintame tyrime teigiama, jog nuo ankstesnės 1998 metų ataskaitos užimtumo padėtis Latvijoje beveik nepakito, tačiau kitose srityse ši šalis pasiekė didesnę pažangą už savo Baltijos kaimynes.
Latvijoje vis dar yra daugiau profsąjungų nei Lietuvoje ar Estijoje, nors nuo 1998 metų šių organizacijų skaičius ir veikla sumenko.
Anot tyrimo, priklausyti profsąjungai yra naudinga, nes vidutinis šioms organizacijoms priklausančių darbuotojų atlyginimas yra didesnis už jose nedalyvaujančių darbuotojų algas. Suomijos ekspertai bendras Latvijos darbo užmokesčio pokyčių tendencijas įvertino teigiamai.
Tyrimo duomenimis, latviai dirba daugiausiai tarp visų Baltijos šalių gyventojų. Net penktadalis latvių dirba viršvalandžius, arba daugiau kaip 40 valandų per savaitę.
Kalbant apie darbo sutartis, Latvijoje terminuotus susitarimus buvo sudarę 30 procentų darbuotojų. Šis rodiklis yra didesnis nei Latvijoje ar Estijoje, be to, pastaroji tendencija nepakito nuo 1998 metų, o terminuotąsias sutartis sudarančių latvių tebedaugėja.
Bent vienas iš dešimties Latvijos darbuotojų nebuvo sudaręs sutarties su savo darbdaviu, kaip to reikalauja Darbo įstatymas. Nesudarančiųjų sutarčių taip pat daugėja.
Šešėlinės ekonomikos požiūriu, atlyginimus vokeliuose gauna daugiau kaip penktadalis Latvijos darbuotojų, arba dukart daugiau nei Estijoje ar Lietuvoje.
Vis dėlto beveik pusė apklaustųjų latvių teigė galintys daryti įtaką savo darbo užduočių pasirinkimui. Todėl suomių ekspertai mano, kad darbo santykiai šalyje yra gana demokratiški, nesant ypatingų skirtumų tarp valstybinio ir privataus sektorių, vyrų ir moterų bei skirtingų amžiaus grupių.
LETA-ELTA