Vytautas VIZBARAS
Po šiurpinančių autoavarijų, dažniausiai nusinešančių jaunų žmoni gyvybes, savęs vis klausiame - kokios slypi šių beprasmių praradimų priežastys?
Atrodo, paprasto atsakymo nėra. Bet atsakymas gali būti visiškai netikėtas ir nesudėtingas. Kas jį atras ir pritaikys praktiškai veikti? Valdžios vyrai? Pastarieji jų veiksmai rodo, kad tikriausiai - ne. Greičiau tai visų mūsų valioje.
Dažnas jaunuolis, pasiblaškęs po užsienius, teigia, kad tenai jaučiasi saugus, o grįžęs į Lietuvą - nesaugus. Visi nujaučiame, kodėl. Vienas jaunuolis, turintis universitetinį išsilavinimą, paklaustas, ką galvoja apie vairavimo kultūrą ir ar tikisi pagerėjimo, atsakė trumpai: "Geria ir gers, laksto ir lakstys". Kodėl taip mąsto puikus vaikinas, kuris negeria ir saugiai vairuoja? Plačiau šia tema su jaunu žmogumi padiskutuoti nepavyko, todėl belieka spėlionės ir savi pasamprotavimai.
Daugelis Lietuvos vairuotojų serga puikybės liga. Visi nori būti asais, mano, kad eismo taisyklių nepaisymas yra "kieto" asmenybės požymis. Deja, tai tik tuštybė.
Sunkiai serga Lietuvos švietimo sistema. Brandos atestatus gauna nesubrendę ir gyvenimui neparuošti jaunuoliai. Vienas didžiausių švietimo reformos trūkumų - moksleivių atsakomybės už savo veiksmus menkas ugdymas. Akcentuojamos moksleivių teisės. Dauguma dvyliktokų, gavę vairuotojų pažymėjimus, labai drąsiai ir neatsakingai vairuoja, nuolat pažeidinėja eismo taisykles, nes neturi išsiugdę atsakomybės jausmo.
Neretai mokyklose mokinių pražangos maskuojamos, neviešinamos, nes taip norima apginti mokyklos prestižą. Taip jauno žmogaus sąmonėje formuojasi nebaudžiamumo nuostata, nes už nusižengimą jis negauna konkrečios bausmės. Mokytojui dabartinėje mokykloje kovoti už sąmoningą drausmę nenaudinga. Už tai negausi reikalingų balų atestacijai, būsi nemėgstamas tėvų, nesuprastas administracijos, kolegų, moksleivių. Platėja susigūžusių, blogio "nematančių", su juo nekovojančių pedagogų ratas. Tai iš kur gali atsirasti sąmoningi piliečiai?
