Rimantas VENCLOVAS
Praėjusią savaitę per didžiulį gaisrą Šilutės rajono Švėkšnos miestelyje, liepsnos pasiglemžė žmogaus gyvybę ir be pastogės paliko kelias šeimas.
Šilutės rajono ugniagesiai pranešimą apie gaisrą gavo 14.53 val. Švėkšnos miestelyje tėra tik viena gaisrinės mašina, tad jai į pagalbą išskubėjo ugniagesiai iš Žemaičių Naumiesčio, Kvėdarnos, Veiviržėnų, Gargždų, Saugų, Klaipėdos, Šilutės PGT. Iš viso įvykio vietoje su ugnies stichija kovojo 14 autocisternų ir dešimtys ugniagesių.
- Tądien budėjo mano kolega Arūnas Kasparavičius, - apie nelaimę pasakojo kalbintas ugniagesys - vairuotojas Gintaras Giedraitis. - Jis pirmasis ir nuskubėjo į nelaimės vietą, juk nuo gaisrinės iki gaisravietės - vos kelios minutės kelio. Tačiau budime po vieną, tad kol užrakini pagalbines patalpas, išvairuoji mašiną, užrakini garažą, nori nenori sugaišti keletą brangių minučių. Tuoj pat sulėkė ir aplinkinių gyvenviečių ir miestelių ugniagesių komandos. Gaisras, įsiplieskęs V. ir V. Orlų ūkiniame pastate, akimirksniu metėsi nuo vieno pastato prie kito. Tokia sausra, o dar didžiulis gūsingas vėjas, tad liepsna plito žaibiškai. Juolab, kad visi tie pastatai tarsi prilipinti vienas prie kito, beveik visi mediniai.
Įsiplieskusi V. ir V. Orlų ūkiniame pastate, ugnis kaipmat persimetė į greta stovintį tvartą, vėjo gūsio "pametėta" peršoko ant kaimynų namo stogo, malkinės, "įsismaginusi" savo liežuviais apglėbė dar vieną gyvenamąjį namą ir ritosi tolyn, naikindama viską savo kelyje. Vėjo "dėka" peršoko net ant kitoje gatvės pusėje stovinčių namų. Padėti nelaimės ištiktiesiems suskubo kone visi miestelio gyventojai: vieni paskubom dar mėgino iš degančių pastatų gelbėti vertingesnius daiktus, baldus, drabužius, kiti skubėjo lieti vandenį ant gretimų statinių, taip stengdamiesi apsaugoti juos nuo ugnies. Užsidegus Orlų kaimynystėje esančiam namui, gaisro metu žuvo Zuzana Dobrovolskienė (61 m.), gelbėdami kaimynų turtą sužalojimų neišvengė dar keli švėkšniškiai: Aloyzas Jucius, Elena Jurjonienė, Vytautas Juška, bei dar du nepilnamečiai.Sunkius sužalojimus patyręs dešimtokas Artūras Stonis (16 m.), suteikus jam medicininę pagalbą, toliau gydytis išleistas į namus.
- Išėjau iš draugo ir pamačiau, kad dega kaimynės Liulienės namas, - pasakojo Artūras Stonis. Liepsnos sūkuriais šokinėjo nuo namo prie namo. Puoliau padėti - kibirais pylėme vandenį ant stogo. Pirmąsyk įlūžus stogui, nukritau ant malkų, vėl užsiropščiau į viršų ir tuomet, įlūžęs antrąkart, žnektelėjau ant šiferio ir stiklo šukių.
- Savo akimis mačiau, kaip sūnus įlūžo, suklikau nesavu balsu, - sunkiai tramdydama jaudulį ir ašaras vaikinuką pertraukė jo mama. - Sūnus smarkiai susipjaustė, kraujavo, tad nedelsiant buvo išvežtas į Šilutės ligoninę. Ten žaizdas sutvarstė, susiuvo ir dar tą pačią dieną Artūrą parsivežėm į namus. Apmaudžiausia tai, kad sužeistą, išsigandusį Artūrėlį medikai dar apšaukė, apibarė. Neva, ko ten lindęs, ir kas ten toj Švėkšnoj darosi, kiek dar tų sužeistų veš.
Ugniagesiai ir 12-tos Švėkšnos šaulių kuopos jaunieji šauliai gaisravietėje budėjo per naktį.
Beje, jaunieji šauliai nusipelnė ypatingos padėkos. Paaugliai į įvykio vietą atskubėjo beveik tuo pat metu, kaip ir gaisrininkų komandos.
- Net pats esu maloniai nustebintas tokio savo auklėtinių elgesio, - kalbėjo Švėkšnos šaulių kuopos vadas Žilvinas Leškevičius. - Mūsų 12-toje Švėkšnos šaulių kuopoje yra 25 jaunieji šauliai. Vaikai savo noru, niekieno neverčiami mielai lanko užsiėmimus, visuomet skuba pagalbon. Prieš keletą dienų dalyvavo gesinant gaisrą Smiltynėje, dabar jų pagalbos prireikė čia, Švėkšnoje. Nuolat vyksta varžybos su Veiviržėnų ir Priekulės šaulių kuopomis. Kartais organizuojame "naktinius aliarmus" - paskambiname, neva, koks svarbus atvejis ir vaikai per pusvalandį turi susirinkti, vykdyti užduotis. Matyt tokios pratybos davė naudos, nes šįkart, jau į tikrą įvykį, vaikai sulėkė mažiau nei per pusvalandį. Padėjo gyventojams išnešti iš degančių ar gretimų namų baldus, vertingesnius daiktus, nešiojo ir pylė vandenį. Paskui visą naktį budėjo gaisravietėj. Aptiko dar keturis ugnies židinius ir padėjo gaisrininkams juos likviduoti. Kitą dieną šauliai dalyvavo valymo darbuose, dabar darys urnas, eis per žmones ir rinks aukas nukentėjusiems.
Praėjus porai dienų, gaisravietės tvarkymo darbai jau ėjo į pabaigą. Čia plušėjo nemažas būrys žmonių ir daugybė technikos. Visus darbus prižiūrėjo ir jų organizavimu rūpinosi Švėkšnos seniūnijos specialistas Bronius Oželis.
- Šiuo metu, pastogės netekę gyventojai prisiglaudė pas giminaičius ar kaimynus, - kalbėjo B. Oželis. - Spėjama, kad gaisras įsižiebė dėl neatsargaus Orlų sūnaus elgesio su ugnimi. Žmonės kalba matę, jog vaikas degino kieme plastmasę, visi kaimynai taip pat į juos šnairuoja. Šiaip jie žmonės darbštūs, negirtaujantys, tik labai jau didelė netvarka kieme. Tempia į namus viską, kas papuola. O kur netvarka, šiukšlės ir iki gaisro - vienas žingsnis. Gaisro šiaip sau be priežasties juk nebūna.
Visų kaltinama Orlų šeima savo kieme taip pat tvarkė gaisro paliktus pėdsakus. Vėjas pūtė nuo namo į kitą pusę, tad jų trobos ugnis nenuniokojo, nuo karščio tik išsproginėjo langų stiklai.
- Visi mus kaltina, bet mes tikrai nekalti, - savo versiją pasakojo V. Orlienė, - Mūsų tądien nė vieno namuose nebuvo. Ne paslaptis, kad esam čia visiems didžiausi priešai, nes sugebam iš nieko pinigą pasidaryti. Renkam metalą, jį parduodame. Jie pavydi. Gal patys iš pavydo ir padegė. Gal kokia smilkstančią nuorūką įmetė, o kai taip sausa, argi daug bereikia. Mes juk nekalti, kad mūsų namas išliko, bet gi ir mes patyrėm didžiulių nuostolių: sudegė tvartas, jame buvęs arklys, sudegė ūkinis pastatas. Aš galvoju, kad čia kas iš keršto taip padarė.
Praėjusį trečiadienį miestelį sukrėtusio gaisro padarytus nuostolius kol kas sunku įvertinti, juk dauguma pastatų sudegė iki pamatų, nepavyko išsaugoti nė inventorizacinių bylų. Anot Švėkšnos seniūno Alfredo Šepučio, švėkšniškiai kuklūs žmonės - penkių iki pamatų sudegusių sodybų šeimininkai savo turtą bendrai įvertino vos 300 tūkstančių litų. Bet ką gi dabar už tokią sumą tepastatysi? Kur gyventi, kur pasidėti? Šiems namams atstatyti vargu ar užtektų milijono.
Miestelio centre - didžiulė turgaus aikštė, kiek tolėliau XVIII amžiuje įkurtas grafų Pliaterių parkas su įspūdinga liepų alėja, Genovaitės vila, rūmais, tvenkiniais ir skulptūromis. Šalia parko, kitoje gatvės pusėje, galima pamatyti Šv. Florijono statulą. Ji vaizduoja vyrą romėnų kario apranga, pilantį vandenį ant degančio namo. Šis šventasis yra gaisrininkų globėjas, saugantis ir miestelį nuo gaisrų.
Deja, ne visuomet šventieji gali apsaugoti nuo bene didžiausios nelaimės - gaisro. Ko jau ko, bet gaisrų Švėkšna pergyveno daug ir tikrai nemažų. 1732 m. sudegė didelė dalis miestelio ir bažnyčia. 1819 m. Švėkšnoje pastatyta evangelikų bažnyčia. Ji sudegė 1856 m. Didžiulis gaisras vėl nusiaubė miestelį 1891 m. 1925 m. įsisiautėjusios liepsnos Švėkšnoje pasiglemžė 139 gyvenamuosius namus, 156 ūkinius pastatus, neapsieita ir be žmonių aukų. Miestelį pavyko atstatyti tik per keletą metų.
Degė ir degs
Tokių gaisrų kaip Švėkšnoje Lietuvoje būta nuo neatmenamų laikų. Žmogus, išmokęs įkurti ugnį, neišmoko tinkamai su ja elgtis. Nevaldoma, viską ryjanti ugnis kėlė siaubą ir paniką, vertė žmones ieškoti priemonių jai sutramdyti.
Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės metraščiuose pirmą kartą gaisras Vilniuje užregistruotas 1366 metais. Susikivirčiję pirkliai padegė netoli Aušros Vartų plačiai tuo metu žinomus Europos Pirklių rūmus. Vėliau Vilnius degė nuolat. 1610 metų liepos mėnesį kilęs gaisras sudegino beveik visą miestą, liepsnojo net arkikatedra, Žemutinė pilis, Aušros vartai.
Beveik kiekvieno miesto ir miestelio istorijoje įvairiais laikais aprašyti tūkstančiai gaisrų. Mediniai namai įsiplieksdavo kaip degtukai, išdegdavo ištisi kvartalai, o mažesnius miestelius liepsnos nušluodavo nuo žemės paviršiaus. Todėl imtasi priešgaisrinės apsaugos organizavimo. Seniausias iki mūsų dienų išlikęs dokumentas siekia 1505 metus - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro "Privilegija". Joje patys miestiečiai įpareigoti imtis priešgaisrinės apsaugos. 1766 m. Lietuvos Seimas, norėdamas apsaugoti Vilnių nuo gaisrų, nurodė, kad miesto centre neturi būti nė vieno medinio trobesio. Buvo uždrausta mediniuose pastatuose laikyti didelius aliejaus ir degtinės kiekius.
1802 m. Vilniaus miesto magistratas įsteigė nuolatinę ugniagesių komandą, kuriai vadovavo brandmeisteris. Komanda turėjo 4 didelius ir 16 mažų rankinių siurblių ir kelis vežimus su statinėmis vandeniui. Taip atsirado profesionali priešgaisrinė apsauga Lietuvoje. Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo 79 ugniagesių komandos.
Deja tenka konstatuoti, kad paskutiniais metais ugniagesių gerokai sumažėjo, o štai gaisrų nuolat daugėja.
Padegėlis už grotų
Tame pačiame Šilutės rajone, Juknaičiuose, sekmadienį užsiliepsnojo garsusis sveikatingumo ir turizmo kompleksas. Iš viso gaisrą gesino net 9 ugniagesių ekipažai. Nors pučiant stipriam vėjui liepsnos plito labai sparčiai, bet į gyvenvietę nepersimetė. Pavyko išgelbėti ir didžiąją dalį turto.
Siaubo naktį išgyveno ir Marijampolės savivaldybės Daukšių kaimo gyventojai po vietos gyventojo Algio Šarūno (35 m.) netikėto išpuolio: jau teistas, išsiblaivyti beveik nespėjantis, niekur nedirbantis, su kaimiečiais neretai konfliktuojantis, agresyvus vyras naktį padegė trijų sodybų ūkinius pastatus. Tokio poelgio priežastis - kerštas už gana menkus nesutarimus. Įdomu, kad Algis vakare keikdamasis buvo prasitaręs, jog "pleškės trys namai". Tuokart niekas nepagalvojo, kad girtas vyras rimtai ketina savo įsiūtį išlieti liepsnomis.
Kilus gaisrui, Danutės M. ūkinis medinis pastatas, nors ir gesinamas atskubėjusių ugniagesių, sudegė iki pamatų. Buvo stengiamasi padaryti viską, kad liepsnos nepasiektų gyvenamojo namo. Tai pavyko.
Gesinant šį gaisrą, bemaž po dvidešimties minučių staiga užsiliepsnojo netoliese esantis Algio Šarūno patėvio ūkinis pastatas. Sudegė jame buvęs šienas, nudegė stogas. Mūrinį pastatą dar įmanoma atstatyti.
Negana to, dar po bene dvidešimties minučių gaisrininkų prireikė prie trečiojo pastato - pradėjo degti netoliese gyvenančio Antano V. sodybos ūkinis pastatas.
Prie trijų gaisraviečių intensyviai darbavosi net devyni gaisrininkų automobiliai.
Žmonės, neabejodami, kad visus tris gaisrus sukėlė Algis Šarūnas pradėjo jo ieškoti. Kelios moterys pačiupo Algį, surišo ir dar gerokai apspardė bei apdaužė. Toks jis, įtariamasis, kurio kišenėje buvo rastas žiebtuvėlis, buvo perduotas atvykusiems policijos pareigūnams. Vedamas vyras rėkavo, kad grįžęs vis tiek keršys. Jam pavymui įpykę žmonės ragino geriau nebegrįžti, nes jį ... užmušią.
Trys Daukšių gyventojai skaičiuoja patirtus nemenkus nuostolius. Tuo metu padegėjas dabar jau ne tik sulaikytas, bet ir suimtas: po areštinėje praleistų dviejų parų Marijampolės teismas nutarė Algį Šarūną suimti vienam mėnesiui.
