Giedrė POTELIŪNAITĖ
Teisės instituto mokslininkai, pristatę tyrimo apie bausmių taikymą Lietuvoje rezultatus, priėjo išvadą, kad Lietuvos teismuose būtina mažinti įkalinimo bausmėmis nubaudžiamų asmenų skaičių, plačiau taikyti individualizuotų bei alternatyvių laisvės atėmimui bausmių praktiką.
Tyrimu buvo siekiama įvertinti, ar Lietuvos baudžiamasis kodeksas tinkamai leidžia paskirti bausmes.
Pasak tyrimo autorių, Antano Dapšio, Alberto Čaplinsko, Jono Misiūno, lyginamoji analizė parodė, kad bausmių individualizavimo požiūriu Baudžiamasis kodeksas nėra nuoseklus. Daugeliu aspektų jis atitinka Vakarų Europoje šiuo metu vyraujančias bausmių individualizavimo tendencijas, tačiau juo remiantis taikomos kai kurios sankcijos yra per griežtos. Teismai, anot mokslininkų, yra linkę bausti laisvės atėmimu, kai tikslingiau būtų skirti alternatyvias bausmes (areštą, laisvės apribojimą, viešuosius darbus).
Vienas tyrimo autorių mokslų daktaras Antanas Dapšys sakė, kad teisėjai alternatyvių bausmių dažnai nesiryžta skirti dėl Lietuvoje nesusiformavusios praktikos ir neigiamos visuomenės nuomonės. Jei ne visuomenės spaudimas, kažin ar gatvėje kilusių muštynių dalyvė būtų atsidūrusi už grotų 2 mėnesiams, o girtas policininkas, partrenkęs du vaikus, būtų nuteistas kalėti 10 metų. Bet už kyšininkavimą Lietuvoje jau gerus 5 metus niekas nebuvo nuteistas.
Anot teisės specialistų, griežtai nubaustam žmogui, išėjus iš kalėjimo, būna sunku įsilieti į bendruomenę, pritapti joje ir pradėti pilnavertį gyvenimą.
Pasak A.Dapšio, Lietuvoje 100 000 gyventojų tenka 239 nuteistųjų, o Vakarų Europos šalyse - apie 90. Lietuvoje laisvės atėmimo vidurkis siekia 5 metus, Europoje - 6 mėnesius.
Tyrimo autoriai rėmėsi Vakarų Europos pavyzdžiu, kur net keletą kartų nusikaltęs asmuo nebūtinai baudžiamas laisvės atėmimu, o štai Lietuvoje už pakartotinį nusikaltimą retai pavyksta išvengti belangės. Konstitucinis Teismas dar 1998 metais nutarime dėl mirties bausmės prieštaravimo Konstitucijai priėjo išvadą, kad nusikaltėlis, darydamas nusikaltimą, apie bausmę negalvoja, todėl bausmių griežtumas niekada neduos trokštamo rezultato - nusikaltimų ir juos darančių asmenų nesumažės.
"Akistata" pasiteiravo žmonių, ką jie mano apie tokias Teisės instituto specialistų atlikto tyrimo išvadas.
Kauno kriminalinės policijos vadovas Darius Žukauskas:
- Kategoriškai nesutinku su išvada, kad bausmės yra per griežtos. Paskirtų bausmių iki galo niekas iš tikro neatlieka. Atrodytų, kad, pavyzdžiui, už nužudymą įstatymas numato griežtą bausmę, bet iš tikrųjų, atlikus tik dalį tos bausmės, išeina, kad ji tampa netgi per švelni.
Advokatas Algimantas Povilaitis:
- Kažkaip visai nelogišką už sunkius nusikaltimus bausti žmones alternatyviosiomis bausmėmis tik tam, kad kalėjimuose atsirastų vietos. Manau, reikėtų susirūpinti ne bausmių švelnininime, bet jų adekvatumu.
Virginija Počiulpienė (53 m.), mokytoja:
- Per griežtos? Absurdas kažkoks... Jos turėtų būti dar griežtesnės. Negi tie teisės specialistai taip atitrūkę nuo realybės, kad nemato, kas dedasi aplinkui? Kaip kitaip sutramdyti siautėjančius paauglius ar recidyvistus, kurie nenusikalsti jau negali? Apskritai manau, kad reikėtų grąžinti mirties bausmę, o ne svarstyti švelninimą..."
Irmantas Kablys (22 m.), statybininkas:
- Čia iš kurios pusės pažiūrėsi... Kartais ten už kokią cigarečių kontrabandą bausmė būna griežtesnė nei už vaiko ar senuko suluošinimą. Nemanau, kad bausmės per griežtos - tiesiog kartais jos neadekvačios. Bausmės yra prevencinė priemonė, o neteisingai jas skiriant gali būti padaryta daugiau žalos negu naudos.
Romas Sinickas (41 m.), verslininkas:
- Taip, duokime jiems į rankas peilius ir paleiskime į laisvę jau įkalintus nusikaltėlius... O tuos, kurie toliau eis ir siaubs viską, kas po ranka papuola, ne bauskime, o apdovanokime...
Net klausytis apie tokias nesąmones, kaip apie bausmių švelninimą, pikta. Kodėl gi, lygiuodamiesi į Vakarus, tie teisės ekspertai nepasižiūri į Didžiosios Britanijos pavyzdį? Kiek metų ten skiriama už prekybą ginklais, narkotikais, žmonėmis, o kiek - Lietuvoje?..
Taigi, nors ir po trumpos apklausos išvada būtų tokia: kol kas tik mokslininkai įsitikinę, kad bausmės per mažos. Tiek teisininkai praktikai, tiek kiti žmonės mano atvirkščiai: bausmės ne tik ne per mažos, bet dar ir tų pačių niekas iki galo neatlieka.
