Irena ZUBRICKIENĖ
- Per beveik 30 savo darbo metų teko daug kuo stebėtis - niekur neskubančiomis ir todėl greitosios pagalbos automobilyje gimdančiomis motinomis, namuose naujagimio riksmą išgirdusiomis gimdyvėmis, taip pat abejingomis moterimis, kurios jau gimdydamos žino, jog pačios kūdikio neaugins. Bet kad gimdyvė rizikuotų savo ir naujagimio gyvybe ir be jokios pagalbos gimdytų lauke, prie judraus kelio esančioje autobusų stotelėje, man dar nebuvo tekę girdėti, - profesinio ir motiniško rūpesčio neslėpė Regina Augulevičienė, Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytoja-medicinos felčerė.
Gyvybę išgelbėjo... chalatas
Vilkaviškio rajono gyventoja Edita (35 m.), kurios namai - už poros dešimčių kilometrų nuo rajono centro, paskutinįjį nėštumo mėnesį besilaukdama penktojo kūdikio, pirmuosius artėjančio gimdymo simptomus pajuto ankstyvą rytą. Moteris nutarė vykti į ligoninę. Dorai, tačiau skurdokai gyvenanti daugiavaikė šeima automobilio neturi, vyras buvo išėjęs į darbą, todėl Edita susiruošė pasiekti Vilkaviškio ligoninę kursuojančiu autobusu. Susikrovė į krepšį būtiniausius daiktus, pasiėmė mobilųjį telefoną ir - į kelionę. Apie kilometrą moteris pėdino pėsčiomis, nes autobusas į kaimą neužsuka - stoja tik didžiajame maršruto kelyje.
Apie aštuntą valandą pasiekusi stotelę Edita suprato, kad į autobusą pavėlavo. Sunerimusi moteris svarstė, kaip jai geriau pasielgti, tačiau pajuto, kad jos kūdikėlis - jau visai pakeliui į gyvenimą. Lauke dar buvo šalta, pūtė žvarbokas vėjas. Supratusi, kad akimirksniu prasidės gimdymas, moteris surinko greitosios pagalbos telefono numerį. Atsiliepusiai medikei Edita, aiškindama, kur laukia, sakė, kad jai jau teka vaisiaus vandenys...
Kai bene po dešimties minučių atvyko greitoji pagalba, felčerė Regina Augulevičienė, tikėjusis suspėti gimdyvę priimti bent mašinoje, nustėro: tuščioje stotelėje stovėjo normaliai apsirengusi, bet kiek susigūžusi moteris, visiškai nepanaši į besilaukiančiąją. Ant suolelio buvo padėtas didokas medžiaginis ryšulėlis. Felčerė dar labiau nustebo: kelis kartus apgaubtas moterišku chalatu ryšulyje knerzėjo gyvas kūdikis! Laimei, kad Edita buvo pasiėmusi į ligoninę savo chalatą - šis drabužis moteriai ir jos kūdikiui lemiamu momentu buvo tiesiog išsigelbėjimas.
Gimdyvė labai rizikavo
Vyriškos lyties Editos naujagimis, nors ir buvo šiltai apvyniotas, gimdamas vėjuotą rytą kiek atvėso (medikų globon patekusio mažylio kūno temperatūra buvo nukritusi iki 34 laipsnių). Gimdyvė medikėms papasakojo, kad gimdė atsigulusi ant žemės - esą berniukas pasaulį išvydęs labai greitai. Jokių praeivių ankstyvą rytą aplinkui nebuvo. Daugiavaikė motina (jos vaikams - nuo trejų iki devynerių metų) nežinojo, ką daryti su vaikeliu, atsijungusiu nuo jos organizmo, ir su visa placenta suvyniojo jį į chalatą. Prie virkštelės moteris nebuvo prisilietusi. Todėl felčerė automobilyje pirmiausia profesionaliai sutvarkė kūdikio virkštelę, apvalė prie gležno kūnelio prilipusias žoles ir dar šilčiau berniuką suvyniojo. Laimei, kad pagimdžiusi Edita medikų sulaukė per keliolika minučių - ligoninėje naujagimiui ir gimdyvei buvo skubiai suteikta reikiama pagalba.
Išnešiotas, beveik pusketvirto kilogramo svėręs berniukas pasirodė esąs stiprus kaip ir jo motina. Praėjus kelioms dienoms jiedu buvo išleisti į namus. Kai kurie kaimo žmonės stebėjosi tuoj pat sutikę Editą, einančią į seniūniją tvarkytis kūdikio gimimo dokumentų. Esą ji tikrai labai užsigrūdinusi, senoviška moteris - iš tokių, kurios, kaip pasakojama, pagimdžiusios iškart stodavo rugių grėbstyti.
Anot medikų, lauke ir be jokios pagalbos gimdžiusi Edita labai rizikavo ir kūdikio, ir savo gyvybe. Jeigu naujagimis ilgiau būtų pabuvęs mediciniškai nesutvarkyta virkštele, per placentą būtų mirtinai nukraujavęs. Nukraujuoti galėjusi ir pati gimdyvė. Antra vertus, kūdikis galėjęs ir sušalti.
Intymi tema, bet opi
Kelios "Akistatos" pakalbintos Vilkaviškio medikės, paprašytos skaitytojus, esant šiai progai, vėl pamokyti, kaip elgtis, jeigu netikėtai užklumpa gimdymas ne ligoninėje, kategoriškai išsisuko nuo "pamokų" ir tikino, kad tai labai intymi, drovi tema, neverta viešų svarstymų. (Bet juk "bobučių", pribuvėjų, laikais kone kiekviena vyresnė kaimo moteris puikiausiai išmanė, kaip elgtis į pasaulį ateinant naujai gyvybei...) Specialistės tik ragino visas gimdyves labiau pažinti savo kūną, sekti savo būseną ir į ligoninę vykti geriau anksčiau, negu pavėluotai. Felčerė R. Augulevičienė neslėpė negalinti suprasti, kodėl gimdyvė Edita, pajutusi skausmus, nesikvietė greitosios pagalbos į namus, o ryžosi keliauti pati - ir kilometrą pėsčiomis, ir visuomeniniu transportu. Įdomu, kokiomis emocijomis gimdyvę būtų apdovanoję autobuso keleiviai, ką būtų daręs vairuotojas, priverstas ieškoti pribuvėjos? Kita vertus, smerkti Editą, kad ji neskubėjo, anot felčerės, irgi būtų neteisinga, nes gimdyvė aiškino, jog ankstesni keturi jos gimdymai trukę ilgai. (Pati Edita kalbėtis su "Akistata" atsisakė - moteriai tai turbūt gėdingas jos gyvenimo momentas.)
Marijampolėje dirbanti akušerė Sigla Ravinskienė linkusi realiai vertinti visas situacijas, kuriose atsiduria gimdančios moterys. Iš tiesų, anot šios medikės, geriausia, kai gimdant šalia yra suprantantis medikas, tačiau gyvenimas kartais padiktuoja kitokias sąlygas. Tuomet, S. Ravinskienės teigimu, gimus kūdikiui, pirmiausia reikia steriliu raišteliu ar iš marlės susukta virvele (tiktų ir švarus stipresnis siūlas) užrišti naujagimio virkštelę prie pat jo kūnelio ir, palikus apie dešimt centimetrų (kad liktų medikams vėliau sutvarkyti geriau) virkštelės, ją nukirpti švariomis žirklėmis arba atsargiai nupjauti peiliu. Tik taip vaikelis nenukraujuos. (Lauke gimdžiusi Edita, ko gero, galėjo virkštelę užrišti nudrėskusi kraštelį chalato.) Tuoj pat tokį naująjį pilietį būtina vežti medikams. Ne ligoninėje gimdžiusi moteris taip pat turi skubiai kreiptis į medikus. Tik specialistai nustatys, ar jos organizme nebelikę placentos likučių, ar negresia nukraujuoti. Anot Siglos Ravinskienės, kiekvienas gimdymas yra rizika, tačiau medikai teigia, kad dar didesnis įvairių komplikacijų pavojus iškyla daugiau vaikučių gimdžiusioms moterims.
Motinystė išsigimsta?
Gimdymai ne ligoninėje - jokia naujiena šių dienų medikams. Kaip sakė vilkaviškietės specialistės, tai yra netgi kasdienybė - moterys pagimdo namuose, pas gimines, greitosios pagalbos mašinoje. Pastaruoju metu tokių atvejų kažkodėl daugėja. Medikės svarstė, kad tai greičiausiai susiję su visiems gerai žinomomis, įsiskaudėjusiomis visos tautos problemomis. Vargo prislėgtos, bedarbės, tolimos ateities nekuriančios, likimui pasidavusios, instinkto valdomos arba tik būsimų pašalpų, kaip vienintelio garantuoto pragyvenimo šaltinio, laukiančios moterys (ne viena jų - stiklelio vergė) vengia lankytis pas gydytojus iki gimdymo, todėl medikai net nežino, iš kurio kampo ir kurią dieną atvyks jų pacientės. Dauguma tokių nerūpestingųjų - niekieno nepalydimos į ligoninę ir niekieno nesutinkamos po gimdymo. Anksčiau, anot didelę patirtį turinčių medikių, gimdyvę, neturinčią vyro, susirinkdavo pasveikinti ar išsivežti pulkelis artimųjų, nes visi nuoširdžiai džiaugdavosi gyvenimą pasveikinusiu nauju žmogučiu. Dabar vis daugiau moterų su naujagimiu ant rankų ligonines palieka vienišos ir pėsčiomis arba... viešuoju transportu. Neretai medikams susidaro įspūdis, kad kūdikis parsivežamas į namus nelauktas, netgi kaip daiktas, įsigytas negalvojant, ar jo reikėjo. Būtų gerai, jeigu tai būtų tik apgaulingas įspūdis...
Vlado GESAIČIO nuotr.:
- Šioje stotelėje Vilkaviškio medikai surado jau pagimdžiusią Editą
- Kai namo stogą sparnais dangsto savi gandrai, naujagimių problemos namuose nėra
