Tai lėtinė, dažnai pasikartojanti odos liga, kuria serga apie 5-6 procentai planetos gyventojų. Lietuvoje sergančiųjų žvyneline (psoriaze) yra apie 120 tūkstančių. Nors liga neišgydoma, kai kuriems ligoniams remisija (ligos atoslūgis, ligos požymių išnykimas) gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių ar dešimties metų.
Šios ligos atsiradimo priežastys, anot kauniečio gydytojo dermatovenerologo Naurio Grušausko, nėra pilnai ištirtos. Ji nepriklauso ir nuo žmogaus lyties. Dažniausiai šia liga susergama nuo 10 iki 30 metų amžiaus, tačiau kai kada ji diagnozuojama ir naujagimiams ar senyvo amžiaus sulaukusiems žmonėms. Liga gali būti paveldėta - apie 70 procentų ligonių, kuriems diagnozuojama psoriazė, tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti giminaičiai yra sirgę ar serga žvyneline.
Sergant žvyneline dedervine, pasak gydytojo dermatovenerologo, odą išberia įvairaus dydžio mazgeliai, iškilimai, kurie apsitraukia sausais balsvais žvynais. Iš pradžių toks mazgelis gali būti taško ar lašo dydžio, tačiau augdamas pamažu didėja ir ilgainiui gali susilieti į didesnius, nelygiais kraštais, kelių ar keliolikos centimetrų laukelius, primenančius girliandą. Mazgelių paviršius apsitraukia stambiais žvyneliais, kurie lengvai nukrapštomi.
Dažniausiai tokie mazgeliai atsiranda alkūnių, kelių, kryžkaulio srityse ar plaukuotoje galvos dalyje, tačiau sunkesniais atvejais gali išplisti ir po viso kūno odą. Žvynelinė neturi įtakos nuplikimui, tačiau žvyneliai iš galvos srities gali išplisti į kaklą, skruostus, ausis, sprandą.
Dauguma ligonių serga ribotai išplitusia žvyneline dedervine (liga pažeidžia mažiau kaip 5 procentus visos odos). Maždaug ketvirtadaliui ligonių nustatoma išplitusi ligos forma. Šiems pacientams išoriškas gydymas nėra efektyvus - reikalingas stacionarinis.
Sergant žvyneline dedervine gali išsivystyti įvairios ligos komplikacijos. Tai psoriatinis artritas, psoriatinis odos uždegimas, psoriatinė liga.
Pirmuoju atveju sąnarių pažeidimas gali būti ūmus arba lėtinis; liga gali pažeisti vieną sąnarį ar kelis (dažniausiai sąnarių pažeidimas būna asimetrinis). Sergant psoriaze, sąnariai pažeidžiami maždaug 5-7 procentams ligonių.
Sunki žvynelinės komplikacija yra psoriatinis odos uždegimas. Ši komplikacija paprastai išsivysto, kai ligos progresinėje stadijoje buvo skirtas netinkamas (nepakankamas) gydymas.
Trečiuoju atveju pakenkiama ne tik oda, sąnariai, bet ir vidaus organai. Dėl to sutrinka širdies kraujagyslių veikla, kinta kraujospūdis, gali išsivystyti miokardo infarktas, kyla įvairių problemų virškinamajame trakte, daugiau nei pusei ligonių padidėja limfmazgiai, gali išsivystyti inkstų nepakankamumas.
Psoriazės gydymas daug priklauso nuo to, kokioje ligos stadijoje ligonis kreipiasi į medikus. Skiriama įvairių tepalų, losjonų, želių, taip pat dervų, vitamino D preparatų, fizioterapinių procedūrų (ultravioletinių spindulių, PUVA terapija), sunkesniais atvejais - retinoidų (vitamino A preparatų).
Kurį laiką pavartojus, tepaliukų ar losjonų poveikis ima silpnėti. Todėl tik gydytojas gali skirti tinkamiausią gydymą - jokiu būdu šios sunkios ligos nereikėtų bandyti gydytis patiems.
Gydytojas dermatovenerologas pabrėžė, jog žvynelinė, kaip ir kitos odos ligos, yra pastebima aplinkinių, todėl kai kurie jautresni ligoniai dėl to labai kompleksuoja, jaučiasi esą tarsi nepilnaverčiai. Dėl to iš dalies kalta ir visuomenė, į sergantįjį tokia liga žiūrinti su pasibjaurėjimu. Todėl žvyneline dedervine sergančiam ligoniui yra labai svarbus aplinkinių supratimas ir palaikymas. Psichologiškai stipresni yra tie ligoniai, kurie palaiko ryšį su likimo draugais, dalyvauja Žvyneline sergančiųjų draugijos veikloje (šios draugijos skyrius veikia ir Kaune). Beje, ši liga nėra užkrečiama, tad sveikieji neturi jokio pagrindo to baimintis ir tokių ligonių šalintis.
Kaip minėta, liga kol kas yra nepagydoma, todėl, gydytojo dermatovenerologo žodžiais, nereikėtų per daug tikėtis pagalbos iš netradicinės medicinos (žuvyčių, ekstrasensų), mat dauguma pacientų po kurio laiko vėl esą sugrįžta pas dermatologą. Pasak gydytojo N. Grušausko, viltys išsigydyti šią ligą gali būti siejamos nebent su laimėjimais genų inžinerijos srityje.
Kita vertus, pasak gydytojo dermatovenerologo, psichologinis nusiteikimas, tikėjimas, kad viena ar kita gydymo priemonė padės, veikia teigiamai, taigi šiek tiek palengvina ligos eigą.
Yra nustatyta, kad žvynelinei dedervinei atsirasti gali turėti reikšmės nuolatinis mechaninis odos dirginimas (spaudimas, trynimas, traumos, randai), odos perdžiovinimas, ūmus nudegimas saulėje, cheminės medžiagos, alerginiai odos uždegimai, pūlingos odos ligos ir kt. Tokios pačios priežastys gali nulemti ir sergančiojo žvyneline savijautos suprastėjimą.
Liga gali paūmėti ir susirgus infekcine liga (pavyzdžiui, plaučių uždegimu), sergant lėtiniu gimdos priedų, šlapimo pūslės, inkstų uždegimu, prostatitu, taip pat dėl medikamentų (ypač nesteroidinių priešuždegiminių preparatų indometacino, diklofenako, ibuprofeno, aspirino) sukelto odos bėrimo, nesaikingo alkoholio vartojimo.
Didelę reikšmę, anot gydytojo dermatovenerologo N. Grušausko, turi ir ligonio emocijos, jautrumas, nervinė būsena. Yra nustatyta, kad stresinės situacijos ir kitokie neurodirgikliai ligos paūmėjimą sukelia maždaug trečdaliui visų žvyneline sergančių ligonių.
Profilaktika
1. Neleisti odai perdžiūti - nuolat vartoti odą drėkinančius preparatus. 2. Saikingai naudotis saulės voniomis. 3. Vengti stresinių situacijų. 4. Susirgus - bandyti patiems arba padedant gydytojams dermatologams bei psichologams išspręsti visas su psoriaze susijusias emocines problemas.
